Mano rajonas

Kalbėdamas rajono neįgaliųjų koordinacinės tarybos posėdyje, rajono meras Juozas Bertašius viešai pareiškė, kad jau nuo kito šildymo sezono bendrovės “Šakių šilumos tinklai” teikiamos centralizuoto šildymo paslaugos kaina gali sumažėti mažiausiai ketvirtadaliu. Meras tikino darysiąs viską, kad bendrovės katilinėse nebeliktų katilų, kūrenamų brangiomis ir neprognozuojamų kainų gamtinėmis dujomis.

Sausio 19 dieną, kalbėdamas rajono neįgaliųjų koordinacinės tarybos posėdyje, rajono meras Juozas Bertašius viešai pareiškė: “Nežiūrint politinių pažiūrų ir kitų dalykų, darysiu viską, kad jau nuo kito šildymo sezono rajono katilinėse centralizuotai teikiama šiluma būtų gaminama tik biokuru. Tai leis šilumos kainą sumažinti maždaug ketvirtadaliu. O jei iš bendrovės “Šakių šilumos tinklai” vadovybės nebus reikiamos reakcijos į tokius mano žodžius, aš pats ten įsidarbinsiu visuomeniniais pagrindais ir šį planą įgyvendinsiu”.

J.Bertašiaus manymu, nebūtinos didelės investicijos, kad toks planas būtų įgyvendintas realybėje. Jo teigimu, šuo metu Šakiuose, Gimnazijos gatvėje, veikianti radviliškiečių sumontuota konteinerinė katilinė pagamintą šilumos energiją gali parduoti už 14 ct/kWh. J.Bertašiaus teigimu, esą yra paskaičiuota, kad investicijos į biokuro katilus centralizuotos šilumos energijos gamybai gali atsipirkti net taikant 18-19  ct/kWh įkainį. Šakių miesto ir Gelgaudiškio miesto daugiabučių namų gyventojai šiuo metu moka 25,67 ctkWh (regula.lt duomenimis).

Bus taip ar ne, parodys laikas. Apie galimybes mažinti centralizuotai teikiamos šilumos įkainį rajone kalbama jau ne vienerius metus. Esą tik dėl to 2007 metais bendrovė „Šakių šilumos tinklai“ investavo į Gelgaudiškio šilumos ūkio modernizavimą apie 5 mln. litų. Dalį lėšų rajonas gavo iš Specialiosios investicijų skatinimo programos, dalį, apie 2,5 mln. litų, lėšų pridėjo rajono savivaldybė, dengianti paskolą iš rajono biudžeto. Tačiau ai, kaip pernai ne kartą kalbėta oficialiuose rajono tarybos narių posėdžiuose, nenulėmė, kad šilumos paslaugos Gelgaudiškyje (o tuo pačiu ir Šakiuose) atpigtų. Praėjusių metų rudenį, svarstant bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ investicijų programą ir planus į Šakių šilumos ūkį investuoti 4-5 mln. litų, buvo paaiškinta, kad paslaugos įkainis nemažėja dėl to, kad būtinas investicijų atsipirkimas įkalkuliuotas į paslaugos įkainį; be to, iš esmės keisti įkainį neleidžia ir Valstybinės kainų bei energetikos kontrolės komisijos patvirtinta bazinė šilumos kaina. Kuri šiemet bus peržiūrima.

Dar praėjusių metų lapkričio posėdyje rajono taryba pritarė bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ trimetei maždaug 4,8 mln. litų vertės investicijų programai. Šios programos sąmatą planuojama įkalkuliuoti jau kitąmet perskaičiuojant bazinį centralizuotai teikiamos šildymo paslaugos įkainį. Didžioji dalis planuojamos investicijų programos lėšų – biokuru kuru kūrenamo katilo statybos Šakiuose, Gimnazijos gatvės katilinėje, už maždaug 4 mln. litų. Lėšų ketinama ieškoti ES paramos fonduose, o šis katilas leistų bendrovei tapti praktiškai nepriklausoma nuo neprognozuojamų gamtinių dujų kainų.

Preliminariai skaičiuojama, kad maždaug 4 MgW galios katilo statybos „Šakių šilumos tinklų“ katilinėje gali kainuoti apie 4,1 mln. litų. Didžiąją dalį lėšų (ne mažiau 50 proc.) bendrovė planuoja gauti iš ES paramos fondų. Šis biokuro katilas savotiškai „atrištų“ rankas bendrovei ir leistų jai būti labiau nepriklausomai nuo gamtinių dujų kainos. Kurios, bent jau pastaraisiais metais, dažnai pakildavo iki nežmoniškų aukštumų, o iki šių metų galiojusi įstatyminė bazė neleisdavo bendrovei „Šakių šilumos tinklai“ kaitalioti įkainio dydžio.

Tąkart laikinai bendrovei „Šakių šilumos tinklai“ vadovavęs Simanas Valaitis pateikė ir paskaičiavimus (remtasi 2008 metų duomenimis): per 2008 metus Šakiuose, Gimnazijos gatvėje, esančioje katilinėje bendrovė pagamino apie 11,25 MgWh šiluminės energijos. Ją gaminant gamtinėmis dujomis, teko pakloti solidžią sumą: per 1,63 mln. litų. Bendrovės specialistai paskaičiavo, kad, tuo metu tą patį šilumos kiekį gaminant medienos kuru (biokuru), būtų reikėję kiek daugiau nei 642,5 tūkst. litų.

Tačiau rajono tarybos nariai iš S.Valaičio tąkart norėjo išgirsti vieną konkretų atsakymą: kaip ši investicija įtakos centralizuotos šilumos vartotojų mokamus mokesčius už paslaugą? Vienareikšmiško atsakymo nebuvo, tačiau ne viename rajono tarybos komitetų posėdyje vykusios diskusijos piršo vieną mintį: geriausiu atveju šios investicijos naudą vartotojai pajustų tik po daugiau nei ketverių metų (planuojama, kad investicija atsipirks tik po 4,2 metų), o gal prireiks ir septynerių – aštuonerių metų. „Tada apskritai verta pamąstyti: kam tokia investicija, jei jos ekonominis efektas sunkiai apčiuopiamas, o jei ir apčiuopiamas, tai tik tuomet, kai galbūt tą naująjį katilą jau teks remontuoti?“- maždaug tokias mintis garsiai tuomet išsakė ne vienas rajono tarybos narys, tarp jų – ir rajono meras Juozas Bertašius bei vicemeras Algimantas Damijonaitis.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, „Šakių šilumos tinklai“ apie 49 proc. šilumos energijos šiuo metu pagamina biokuro pagalba.

„manorajonas.lt“ inf.