Mano rajonas

Skaičiuojant paskutines dienas iki kasmetinio pasėlių deklaravimo pabaigos, rajono žemės ūkio srities specialistai nuogąstauja, kad žemdirbiai šiemet itin vangūs. Lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, pasėlius šiemet deklaravo maždaug 40 proc. žemdirbių mažiau. Tačiau šiame procese įžvelgiami keli niuansai: vėlavęs pavasaris, ūkių stambėjimas ir kt.

Prasidėjus paskutinei savaitei kasmetiniam pasėlių deklaravimui, rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, rajono žemės ūkio specialistai, rajono valdžia nuogąstavo dėl rajono žemdirbių vangumo. Pernai per tą patį laikotarpį pasėlius buvo deklaravę apie 3,8 tūkst. ūkio subjektų, šiemet birželio 7 dienai – vos 2,3 tūkst. O tai – apie 40 proc. mažiau nei pernai. Mažiausiai deklaruota buvo Griškabūdžio, Šakių, Lukšių seniūnijose. Tačiau vėlavimą ar vangumą A.Vigelis buvo linkęs pateisinti pakankamai vėlyvu pavasariu, pavėlinusiu visus pavasarinius darbus. Daliai žemdirbių teko naujai apsėti ir per žiemą iššalusius plotus, tad, kol nežino tikslių savųjų kultūrų plotų, ir nėjo deklaruoti.

Per žiemą, pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Irenos Žemaitienės, daugiausia nuostolių oficialiai patyrė Voniškių žemės ūkio bendrovė: iššalo apie 100 ha žieminių kviečių, apie 300 ha žieminio rapso; ūkininkas Juozas Antanavičius turėjo naujai pasėti apie 150 hektarų javų; bendrovė “Grūduva” apie 120, Lukšių žemės ūkio bendrovė – apie 100 hektarų rapso. Pasak I.Žemaitienės, daugiausia šakiečiai ūkininkai šaltą žiemą neteko žieminių rapsų, tačiau šaltukas grybštelėjo ir kviečius. Pavyzdžiui, Kubilių žemės ūkio bendrovė turėjo naujai pasėti apie 100 ha žieminių kviečių, dar apie 80 hektarų – žieminio rapso. Tiesa, apklausa daryta tik tarp tų žemdirbių, kurių pasėliai viršija 300 hektarų.

Na o A.Vigelis kalba ir apie kitus deklaravimo proceso vangumo faktorius: „Pernai pasėlius iš viso buvo deklaravę apie 3,9 tūkst. Šakių rajono žemės ūkio subjektų. Keletą metų stebime tendenciją: kasmet sumažėja apie 400-500 ūkio subjektų. Maždaug prieš penketą metų pasėlius deklaruodavo per 6 tūkst. rajono žemės ūkio subjektų“. Įtaką ūkių mažėjimui galėjo padaryti ir prieš porą metų buvęs ekonominis pakilimas: dalis pasyvesnių žemdirbių nutarė atsisakyti žemdirbystės ir pelningai parduoti turimas žemes. Nemaža dalis vyresnės kartos žmonių savąsias žemes išnuomojo stambiems ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms.

Prognozuojama, kad šiemet Šakių rajone bus apie 500-600 ūkio subjektų mažiau nei pernai. Tačiau deklaruojamų žemių plotai, kaip rodo kelerių metų analizė, praktiškai nesikeičia: pernykščių metų duomenimis, rajone buvo deklaruota apie 88 tūkst. hektarų žemės – daugiausia visoje Marijampolės apskrityje. Iš šio ploto ariama žemė sudarė per 70 tūkst. hektarų, apie 17,6 tūkst. užėmė pievos ir ganyklos. Apaugusių žemės plotų rajone tebuvo apie 38 hektarai. Kasmet vis daugėja itin stambių ūkių, kurie dirba 1 tūkst. ar daugiau žemių. Pats stambiausias ir toliau išlieka „L.Stonkuvienės agroserviso įmonė“, valdanti per 4 tūkst. hektarų.

Kasmetinė rajono žemėse vyraujančių kultūrų plotų apskaita I.Žemaitienei leidžia daryti išvadą: šakiečiai žemdirbiai ištikimi ilgą laiką auginamoms kultūroms - rapsams, kviečiams. Gal tik šiek tiek padidėjo cukrinių runkelių plotai (ir dėl neblogų pastaraisiais metais kainų, ir dėl to, kad nemenka dalis žemdirbių dar buvo neišpardavę turėtos cukrinių runkelių apdorojimo technikos). Rajono žemėse praktiškai nebeliko pastaraisiais metais itin nuostolingos kultūros – miežių.

Šakiečiai nepuola naudotis ir galimybe įveisti mišką žemdirbystei mažiau palankiose žemėse – dėl to, kad beveik visame rajone žemės per geros miškui. Arba sodams.  Iš dalies tokius argumentus patvirtina ir tai: jei rajone yra per 70 tūkst. hektarų ariamos žemės, tai sodai ir uogynai užveisti vos apie 110 hektarų plote. „Ir šie ūkininkai, pasinaudoję penkerius metus garantuojama ES parama ekologinei sodininkystei, pasibaigus paramos terminui savo veiklos atsisako. Vien dėl to, kad sunku rasti ekonomiškai naudingą rinką užaugintai produkcijai“,- svarstė I.Žemaitienė.

Kad rajone praktiškai nebelikę žemdirbystei nepalankių ir neprižiūrimų žemių, kalba ir rajone dirbantis Augalų apsaugos inspektorius Remigijus Žaliaduonis. Periodiškai atlikdamas žemdirbiškos veiklos kokybės tyrimus, jis per pastaruosius metus matė tik teigiamus pokyčius. „Net ir piktybinių, laukus beveik neprižiūrinčių, ūkininkų šiandien rajone jau beveik nėra. Manau, kad prie to labai prisidėjo įvairios formos ES parama žemės ūkiui, taip pat – ir ją lydintys įvairūs įpareigojimai žemdirbiui. Be to, stambėja ūkiai, o stambėja jie dėl to, kad dalis žemdirbių itin pajėgūs finansiškai didelėms investicijoms. Įdėjus lėšas, juk norisi gauti ir pelną“,- kalbėjo R.Žaliaduonis. Iš esmės, anot R.Žaliaduonio, kokybiškus pokyčius lėmė ir tai, kad žemdirbystė iš tradicinio anuometinės Lietuvos ūkininkavimo tapo verslu.

Tiesiogiai pasėlių deklaravimo procese dirbanti I.Žemaitienė kalbėjo, kad šiemet pasėlių deklaravimas vyksta kiek kitokia tvarka: tikslius deklaravusiųjų duomenis rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius žinos tik pasibaigus pirmam ir antram deklaravimo etapui; šiokių tokių nesklandumų kartais kyla dėl itin tikslaus deklaravimo būtinybės. Vieną iš problemų įvardino ir rajono žemdirbiams kalbėjęs meras Juozas Bertašius. „Iki tol žemdirbiai deklaruodavo ir jų laukuose esančius melioracijos sistemų kanalus. Kurie ir priskirti jų nuosavybėn. Žemdirbiai buvo įpratę taip deklaruoti. O šiemet, deklaruotus pasėlius tiksliai lyginant su turimomis topografinėmis nuotraukomis, aptinkami netikslumai“. Tačiau nei A.Vigelis, nei I.Žemaitienė nebuvo linkę laikyti to didele problema. Jų manymu, jei dėl to šiemet ir kilo kai kur bėdų, tai tik padėjo sutvarkyti iki tol buvusius deklaravimo proceso netikslumus. „Juk deklaruojame tikslius pasėlių plotus, o ne šalia jų esančią žemę. O norint nepatirti finansinių nuostolių dėl melioracijos kanalų šlaitų priežiūros,- yra įvairių kitų deklaravimo formų“,- argumentavo A.Vigelis.

Kalbėjusieji sutinka ir su dar viena šių metų naujove: vos puse etato oficialiai dirbantys kai kurie seniūnijų žemės ūkio specialistai kartais vadovaujasi tik įstatymo raide, pamiršdami žmogiškąjį faktorių: atidirbę 4 valandas, užtrenkia kabineto duris. Dėl to rajono žemdirbių nusiskundimų tikino gavę tiek rajono meras, tiek A.Vigelis. Tačiau įstatymiškai jie, tikino, negalį nieko pakeisti, belieka pasikliauti tik žmogiškumu.

Pasėlių deklaravimas baigsis birželio 15 dieną. Dar iki liepos 12 dienos bus galima deklaruoti ir pavėluotai, tačiau jau bus taikoma 1 proc. piniginė nuoskaita išmokoms už kiekvieną pavėluotą dieną. Tik pasibaigus deklaravimo procesui, I.Žemaitienė sakė galėsianti ir išsamiau apžvelgti šakiečių žemdirbių polinkį į atskiras kultūras.