Mano rajonas

Liepos 20 dieną, keliomis dienomis anksčiau nei pernai, javapjūtę pradėjo L.Stonkuvienės agroserviso įmonė. Tądien įmonės kombainai nukūlė maždaug 85 hektarų žieminių miežių lauką. Pasak įmonės valdytojo A.Stonkaus, pirmasis šių metų derlius neliūdina: javai byra gausiai, jų kokybė gera. Baugina tik viena: nežinia dėl šių metų derliaus supirkimo kainų. Nes tos, kurios šiuo metu siūlomos rinkoje, keičiasi keletą kartų per dieną. Be to, jos galbūt bus visiškai kitokios prasidėjus didžiajai javapjūtei.

Liepos 20 dieną šeši kombainai pirmą kartą šiemet išvažiavo į L.Stonkuvienės agroserviso įmonės žieminių miežių lauką. Startavę apie 11 valandą, jau apie 17 valandą kombainai buvo sudoroję žieminių miežių derlių maždaug 85 hektarų plote. Tądien miežiai biro maždaug po septynias tonas iš hektaro, jų kokybė buvo pakankamai gera – nudžiovinti reikėjo ne daugiau kaip 1 proc. Gero kiekybiškai derliaus įmonės valdytojas A.Stonkus tikisi ir iš kitų kultūrų: rapsų, kviečių. Kurie auga maždaug 4 tūkst. hektarų plote.

Iš pažiūros žemdirbius turėtų džiuginti ir pirmosios derliaus supirkimo kainos. Liepos 20-ąją Ekstra klasės kviečiai kainavo apie 520-535 litus už toną; I klasės kviečiai – apie 500 litų už toną; pašariniai kviečiai – apie 450-480 litų už toną; miežiai siekė ir 350 litų už toną. „Turint omeny, kad pernai atskirų kultūrų kainos buvo apie 100-150 litų už toną mažesnės, turėtume džiūgauti. Tačiau ilgametė patirtis leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu, kol dar nevyksta didžioji javapjūtė, vyksta tik grūdų supirkėjų spekuliacijos kaina, investuojant didžiulius pinigus, ir labiau „žaidžiant“ tik popieriais, bet ne realiais grūdų kiekiais. Pirmi to požymiai – grūdų kainos kas dieną keičiasi po 4-5 kartus“,- kalbėjo A.Stonkus.

Kadangi L.Stonkuvienės įmonė dirba apie 4 tūkst. hektarų žemės, įmonė valdo apie 35 tūkst. tonų grūdų talpinantį elevatorių, atstovauja ne vienam stambiam šalies grūdų supirkėjui, tai kainos faktorius įmonės veikloje itin svarbus. A.Stonkus nuolat seka grūdų supirkimo tendencijas pasaulinėse rinkose, tad lyg ir drąsiai gali prognozuoti. „Pasaulinėje grūdų rinkoje dar nuo pernai likę apie 200 mln. tonų kviečių (nuo maždaug 700 mln. tonų kasmetinio derliaus), perprodukcija didelė. Atsargos niekur nedingsta, tad natūralu, kad ta perprodukcija ir kainas diktuoja. O Lietuva šioje rinkoje yra itin mažas dalyvis, praktiškai priklausomas tik nuo didžiųjų pasaulio valstybių diktato“,- kalbėjo A.Stonkus.

Dėl to jis sutinka su žiniasklaidos neseniai paviešintomis  bendrovės „Kauno grūdai“ vadovo Tautvydo Barščio mintimis: esą jei kas paskys, kokios bus šio derliaus grūdų supirkimo kainos, tam reikėtų skirti Nobelio premiją. Apie šio derliaus grūdų supirkimo kainas viešai kol kas skelbia tik bendrovė „Malsena“. L.Stonkuvienės įmonė, atstovaudama keletui stambiųjų šalies grūdų supirkėjų, grūdų supirkimo kainas skelbti ketina artimiausiu metu. Tačiau be išankstinių prognozių kainų tendencijoms. „Kol kas matau tik spekuliantų pučiamą kainos burbulą. Ir labiau būčiau linkęs manyti, kad jis sprogs“,- atviravo A.Stonkus.

Didžiąją dalį L.Stonkuvienės agroserviso dirbamų žemių užima kviečiai – bene pelningiausia grūdinė kultūra. Tačiau dėl sėjomainos, dėl rinkos įvairovės auginami ir miežiai. Per daug pastarosios kultūros žemdirbiai nekeikia – jei jos kaina kiek mažesnė, tai veiklos kaštus šiek tiek išlygina mažesnės sąnaudos šią kultūrą auginant. Be to, miežiai, anot A.Stonkaus, leidžia ekonomiškiau „įdarbinti“ įmonės turimą techniką – kombainų darbas paskirstomas taip, kad ši brangiai eksploatuojama technika dirbtų tolygiai, be didesnių sustojimų, o javapjūtė įmonėje įvyktų vos ne vienu ypu. „Pakankamas technikos kiekis, jos paskirstymas tolygiai, manau, šiuo metu yra vienas iš didesnių sėkmingos žemdirbystės faktorių. Juk šiuo metu ūkiai vis stambėja, pastaruoju metu meteorologines sąlygas sunku prognozuoti“,- argumentavo A.Stonkus.

Meteorologinius veiksnius, ypač šiemet, jis laiko vienu didžiausių šiųmetės javapjūtės sėkmės ar nesėkmės garantu. Dėl šaltos žiemos, dėl vėlyvo pavasario, dėl nenuspėjamų vasaros orų, anot šakiečio žemdirbio, šių metų bendras derlius gali būti mažesnis 5-10 proc. „Respublikoje skaičiuojama, kad rapsas vietomis žuvo net 50 proc. Nukentėjo kviečiai, kurių daugelyje vietų (kur iššalimas buvo tik lokalus) žemdirbiai net nebandė atsėti. Bet pasakyti, ar žemdirbiai patirs finansinius nuostolius, ar turės didesnio pelno nei pernai, šiandien sunku. Viską lems supirkimo kaina“,- svarstė A.Stonkus.

Nepaisant to, kad dalyje pasaulio šalių dėl sausros ir kitų meteorologinių veiksnių prognozuojami mažesni derliai, A.Stonkus nelinkęs šio dalyko laikyti didesnės supirkimo kainos garantu šiemet. „Rusija deklaruoja auginanti apie 45 mln. hektarų javų, o sausra esą palietė tik apie 9 mln. hektarų. Kazachstane panašiai. Kai viską susumuoji, vis tiek gaunasi grūdų perviršis: vien iš Rusijos pusės jis ir šiemet bus ne mažiau kaip 5 mln. tonų“,- apie argumentus nesitikėti itin aukštų javų supirkimo kainų kalbėjo A.Stonkus.

 Šiuo metu L.Stonkuvienės įmonė sudarė jau nemažai išankstinių sutarčių. Tiesa, apie supirkimo kainas jose nekalbama. Į įmonės elevatorių jau važiuoja grūdus parduodančiųjų transportas, grūdų tikrinimo laboratorija jau dirba beveik ištisą parą. Pasak A.Stonkaus, tikėtina, kad šiemet ir didžioji javapjūtė prasidės keliomis dienomis anksčiau: pernai L.Stonkuvienės įmonė kviečius pradėjo pjauti liepos 28-ąją, šiemet, planuojama, javapjūtė gal prasidės apie liepos 23-24 dieną.

Dėl ekonominės krizės pastaruoju metu įmonė nedėjo lėšų į technikos parką, tenkinasi su turima: septyniais javų kombainais, moderniomis sunkiasvorėmis sunkvežimių priekabomis javams išvežti ir kt. Technikos parkas pakankamai kokybiškas, o tai leidžia tikėtis mažesnių veiklos sąnaudų. Šiemet, kaip ir pernai ar užpernai, A.Stonkus šiokios tokios „pagalbos“ finansinei įmonės padėčiai tikisi iš maistinių kukurūzų – jie jau šiuo metu gerokai skiriasi nuo kitų rajono žemdirbių auginamų kukurūzų: aukštis beveik siekia porą metrų, burbuolės jau baigia bręsti. Pakankamai ankstyvas ir geras kukurūzų derlius bei gera jų kaina rinkoje leidžia L.Stonkuvienės įmonei šiek tiek padengti mažiau pelningų kultūrų kaštus. Kukurūzai auga maždaug 400 hektarų plote.

Apie praėjusius metus A.Stonkus kalba kaip apie vienus nepelningiausių. „Jei ne ES parama išmokomis, po pernykščio derliaus iš 100 žemės ūkio subjektų pelningi būtų buvę gal tik 1-2. Jei imtume pernykštį žemės ūkio lygį be paramos, tai mažiausiai 80 proc. žemės ūkio subjektų būtų bankrutavę. Nepaisant to, šios veiklos numesti neina – stojus į žemdirbystės roges, iš jų sunku išlipti“,- argumentavo įmonės valdytojas. Jo paskaičiavimais, jei šių metų kviečių derlius būtų apie 6-7 tonas iš hektaro, už toną šių grūdų reikėtų gauti ne mažiau kaip 400 litų. Įvertinus tai, kad šiek tiek atpigo ir trąšų kainos, tai leistų bent jau išvengti nuostolio. „Prieš metus ar dvejus situacija buvo tragiška: kad patręšti hektarą javų, pavyzdžiui, miežių, reikėdavo parduoti apie keturias tonas. Normaliu kiekiu laikau iki dviejų tonų grūdų, džiugu, kad situacija šiuo metu jau darosi panaši“,- kalbėjo A.Stonkus.

Apskritai apie grūdininkystės reikalus tiek šalyje, tiek Lietuvoje jis turi savo nuomonę. Jo manymu, tiek kainas, tiek patį grūdų supirkimo procesą ypatingai reguliuoja didieji pasaulio grūdų spekuliantai, galingiausi pasaulio verslininkai - lobistai. „Kodėl pasaulyje, vos tik užgimus, staiga numiršta mintis apie javų panaudojimą kitoms reikmėms? Pavyzdžiui, kodėl neagituojama diegti javais kūrenamus katilus katilinėse, jais nekūrenamos elektrinės? Kur dingo kalbos apie bioetanolio gamybą? Kai giliau pakapstai, iškart pamatai, kurioje vietoje kyšo galingųjų naftininkų ar dujininkų interesai“,- dalinosi mintimis A.Stonkus.

Tad, esant tokiai situacijai, jis savaime suprantama laiko ir dabar esančią situaciją žemdirbystėje – tiek paties pirkimo – pardavimo proceso, tiek grūdų kainų prasme. A.Stonkus slapta tikisi, kad galbūt šiemet gamtos padarytus nuostolius bent iš dalies kompensuos kiek didesnės nei pernai supirkimo kainos. Tačiau dar kartą pabrėžė: prognozuoti, kokios kainos bus net ir po dienos, A.Stonkus nelinkęs. Šiuo metu pagrindinis jo rūpestis – prisitaikyti prie permainingų šios vasaros orų, tinkamai sustyguoti darbus, kad naujasis derlius kuo greičiau atsirastų įmonės aruoduose. L.Stonkuvienės agroserviso įmonėje, kaip ir kasmet, praktikuojasi pora žemės ūkio studentų iš Vokietijos. Jų darbu A.Stonkus patenkintas, iš jų praktikos mato abipusę naudą. „Žinot, kai matai, jog tavo derlius jau važiuoja į džiovyklas, pilamas į aruodus, bent kuriam laikui pamiršti ir jų supirkimo kainas“,- pokalbį užbaigė A.Stonkus.

Nuotraukos Dariaus Mikelionio.