Liepos 22 dieną rajono
savivaldybės žemdirbiškų institucijų atstovų komisija apžiūrėjo Sintautų
seniūnijoje ūkininkaujančios J.Jucaitienės žieminio rapso lauką. Oficialiame
rašte rajono vadovams jos atstovas, uošvis J.Jucaitis teigė: liepos 18-ąją
žieminio rapso lauką praktiškai nukūlė smarki kruša. Net neįgudusi akis liepos
22-ąją galėjo įvertinti gamtos žalą: maždaug 23 hektarų rapso lauke vietomis
ant stiebo iš 10 ankščių pilnos tebuvo vos 2-3. Nuogąstaujama, kad ūkininkė
negaus mažiausiai pusės laukto derliaus ir gali turėti sunkumų vykdant
sutartinius įsipareigojimus grūdų supirkėjams.
Liepos 18 dieną Sintautų seniūnijos Šuopių kaime, sintautiškei Jurgitai Jucaitienei priklausančiuose laukuose, netikėta vėtra su kruša pridarė tokių nuostolių, kurie jaunajai ūkininkei gali lemti nemenkus finansinius nuostolius. Kruša tikrąja žodžio prasme nukūlė nemenką dalį žieminio rapso derliaus, vėlė J.Jucaitienės ir kaimynystėje esančių žemdirbių kitų rūšių javų laukus, laužė netoliese esančių Smilgių kapinaičių medžius, vartė laukuose šimtamečius jovarus. Dėl to liepos 22 dieną rajono savivaldybės komisija, ekspromtu sudaryta iš žemdirbiškų institucijų atstovų, bandė įvertinti liepos 18-ąją praūžusios vėtros padarinius.
Dėl šios gamtos stichijos į rajono vadovus jau liepos 19-ąją raštu kreipėsi Barzdų seniūnijos laukuose rapsą auginęs Juozas Valaitis, teigęs, kad gamtos stichija nukūlė mažiausiai pusę jam priklausančio žieminio rapso iš maždaug 85 hektarų ploto lauko. Įkandin jo į rajono vadovus kreipėsi ir J.Jucaitienės interesams atstovaujantis jos uošvis Juozas Jucaitis, teigdamas, kad smarki vėtra ir kruša nukūlė taip pat ne mažiau kaip pusę laukto žieminių rapsų derliaus.
Ko gero geriausiai apie krušos padarinius liepos 22-ąją bylojo beveik
subrendusio žieminio rapso išvaizda: ant kai kurių stiebų su grūdeliais tebuvo
vos 2-3 ankštys iš dešimties. Per daug nesigilindami į įvairius niuansus,
rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis, jo skyriaus
darbuotoja Irena Žemaitienė, Ūkininkų sąjungos rajono skyriaus atstovas
Rimantas Valiukas net nedvejodami konstatavo, kad J.Jucaitienės žieminiam
rapsui padaryta nemenka žala. Įvertinus dar tai, kad šis rapsų laukas šiek tiek
nukentėjo ir žiemą, manoma, kad ūkininkė nebegaus mažiausiai 40 proc. laukto
derliaus. „Niekas negalėjo numatyti tokių padarinių, kai praėjusių metų gruodį
sudarinėjome išankstines derliaus pardavimo sutartis. Tačiau apie galimus
nuostolius jau pajutome praėjusią žiemą, kai specialiais gręžtuvais teko gręžti
įšalusią žemę, kad kuo greičiau iš laukų dingtų besikaupęs vanduo. O paskutinė
kruša apskritai atėmė bet kokias viltis geram derliui“,- kalbėjo J.Jucaitis.
Jucaičiai iš šio rapsų lauko tikėjosi gauti ne mažiau kaip po 4 tonas
žieminio rapso. Dabar, mano, geriausiu atveju prikuls iki dviejų tonų. O tai
jau grasina jiems netesybomis supirkėjams. Kadangi jaunoji ūkininkė
J.Jucaitienė valdo tik apie 67 hektarus žemės, tikėtis, kad kitos kultūros
padengtų dėl krušos patirtus nuostolius, sunku. Be to, daugiau rapsų
J.Jucaitienės laukuose nėra. J.Jucaitį liūdina ne tik tai, kad gamta atėmė
viltį dėl mažiausiai pusės laukto derliaus, bet ir tai, kad bent jau šiuo metu
naujasis derlius supirkėjų vertinamas apie 150-250 litų už toną brangiau nei
kad užfiksuota išankstinėse sutartyse.
Šį faktorių, kaip vieną iš didžiausių J.Valaičio ir J.Jucaičio galimų argumentų kreipiantis į rajono vadovus, įvardino ir A.Vigelis. Jo manymu, žemdirbius baugina galimos supirkėjų sankcijos neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų. Be to, liūdina ir tai, kad bent jau šiuo metu už tik ką nukultą rapsą galima gauti gerokai daugiau pinigų nei fiksuota sutartimi. Tačiau komisija šiuo atveju tegali surašyti laukų apžiūros aktą, įvardinti galimus derliaus praradimus. Kas, galbūt, padės žemdirbiui derantis dėl netesybų su supirkėjais. Aktą greičiausiai rašyti teks tik J.Jucaičio naudai, nes J.Valaitis, nelaukęs komisijos apsilankymo, nukūlė savojo rapso lauką. Tad įvertinti, kiek tiksliai jis nukentėjo nuo krušos, fiziškai jau neįmanoma.
Tiek A.Vigelis, tiek I.Žemaitienė akcentavo: rajono žemdirbiai vis dar
vengia drausti savuosius pasėlius. Iš daugiau nei 3,7 tūkst. rajone veikiančių
žemės ūkio subjektų šiemet apsidraudę vos 18. O, kaip rodo pastarieji metai,
gamta žemdirbiams iškrečia vis didesnių ir nemalonesnių pokštų. Kaip kad nutiko
J.Jucaitienės, J.Valaičio ar kitų žemdirbių laukuose. Tik draudimas, kaip kalbėjo A.Vigelis ir I.Žemaitienė,
pagelbėtų žemdirbiams tokiais atvejais, kaip kad liepos 18-osios kruša.
Nuotraukos Dariaus Mikelionio.
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|









