Mano rajonas

Liepos 28 dieną Zyplių dvare pastarosiomis dienomis kuriantys „Zyplių žiogų“ plenero dalyviai puodžiai atliko tai, ko jų gildijos vadas V.Jezerskas laukė bene ketverius metus. Tądien žinomi šalyje ir už jos ribų tautodailininkai puodžiai „iškepė“ pirmąją juodosios keramikos gaminių partiją ir išbandė šiam reikalui beveik mėnesį montuotą juodosios keramikos degimo krosnį. Iš pažiūros „tep lep“ sumontuotas plytų ir akmenų statinys, kaip paaiškėjo, savyje slepia gilią istorinę, materialinę ir kūrybinę vertę. Kuria, kalbėjo V.Jezerskas, nuo šiol naudosis Zypliuose dirbanti keramikė E.Kurcikevičienė.

Liepos 28-osios pavakarę Zyplių dvaro prieigose būrelis geriausių Lietuvos tautodailininkų – puodžių, kartu su Lukšių seniūnu, tautodailininku Vidu Cikana, Zypliuose dirbančia keramike Egle Kurcikevičiene ir būriu šiai tautodailės rūšiai prijaučiančių žmonių pirmą kartą Zyplių dvaro istorijoje išbandė juodosios keramikos degimo krosnį. Iš pažiūros „tep lep“ sukonstruotas plytų, akmenų, metalo ir molio statinys, kaip paaiškėjo jį atidarius, savyje gali slėpti tūkstančius metų gyvuojančių (tegul ir kiek primirštą) paslaptį – juodąją keramiką. O ir pačios krosnies konstrukcija toli gražu nėra tik šiaip sau.

Iš šalies žvelgiant į žmonių, dalyvavusių pirmą kartą atidarant šią savadarbę krosnį ir išėmusių iš jos dar karštus nuo degimo proceso keramikos gaminius, net negali kilti abejonių, koks šis statinys ir jame vykęs (ir vyksiantis kitais kartais) procesas jiems yra svarbus. Jau keletą pastarųjų dienų Zypliuose, kaip sudėtinė kasmetinio tautodailininkų plenero „Zyplių žiogai“ dalis, kuria žinomiausi šalyje keramikai – puodžiai. Kartus su vietine keramike Egle Kurcikevičiene jie per keletą dienų sukūrė nemažai įvairių keramikos darbų, ir pirmą kartą juos apdirbo naudodamiesi juodosios keramikos paruošimo technologija.

Visas procesas, kol tik ką nulipdyti keramikos dirbiniai atsidūrė krosnyje ir vėliau, jau apdirbti kaip priklauso, išvydo dienos šviesą, truko apie 20 valandų. Tiek laiko, pasak V.Jezersko, reikia, kad krosnis būtų tinkamai paruošta juodosios keramikos baigiamajam procesui: uždegtos malkos, krosnis įkaitinta iki reikiamos temperatūros, sukurta tam tikra aplinka, kurioje natūralaus proceso metu švieži keramikos dirbiniai pasidengtų būtinomis medžiagomis, kurias sukuria degimo ir vėliau vykstantis „vegetavimo“ procesai. Pasak V.Jezersko, šį darbą, kad nebūtų sugadinti keramikos dirbiniai, kad apdirbimo procesas vyktų sklandžiai, o rezultatas būtų toks, kokio laukiama, gali atlikti tik gerai šį reikalą išmanantis žmogus. Praktika rodo, kad keramikos dirbinius šiuo būdu dažniausiai apdirbta tas, kas gaminį ir nulipdo.

„Mums tai yra šventas dalykas. Kuris mena net ne šimtmečių, bet tūkstantmečių istoriją. Tai nėra naujai išrastas dalykas,- šis procesas sugrąžina keramiką ir puodininkystę į jos pradžių pradžią“,- kalbėjo V.Jezerskas. Ši krosnis Zypliuose pradėjo „lipdytis“ maždaug prieš mėnesį, kuomet Zypliuose vyko tradicinis Lietuvos puodžių turgus. Jame dalyvavo ir dalis „Zyplių žiogų“ plenere dalyvaujančių puodžių. Jiems ir kilo mintis – sumontuoti Zypliuose juodosios keramikos degimo krosnį.

Pirmieji gaminiai, kuriuos puodžiai paruošė Zyplių dvaro krosnyje, galbūt ne visi įgavo lauktą šimtaprocentinį kokybės pavidalą. Puodžiai ir krosnies kūrėjai bei V.Cikana dėl to nepergyveno – šis kartas buvo labiau bandomasis, iš šįkart padarytų klaidų bus pasimokyta ateičiai. Tačiau žiūrint į dar karščiu alsuojančius keramikų gaminius, kaip vario varpai skambančius nuo bet kokio prisilietimo, tvirtus ir neįprastus eilinio vartotojo akiai, net abejonių nekyla: tik paprastume gimsta stebuklai.

„Juodoji keramika buvo pats seniausias lietuvių naudotas keramikos apdirbimo būdas. Prieš daug šimtmečių ar net tūkstantmečių kūrę keramikai suprato, kad taip apdirbti keramikos dirbiniai ne tik įgauna gražų vaizdą, bet ir tampa atsparesni smūgiams, nepralaidūs skysčiams ir būna ilgaamžiai. O mes dabar tik pasinaudojame tuo, kas jau labai seniai sukurta“,- kalbėjo V.Jezerskas. Pastaruoju metu juodosios keramikos dirbiniai įgauna vis didesnį svorį tiek tarp tautodailininkų, tiek rinkoje. Tiesa, tokio pobūdžio dirbinių „vartotojai“ temato tik galutinį rezultatą, kurio kokybė priklauso nuo daugybės dalykų: molio kokybės, puodžiaus darbo, medienos, kuria bus kuriama krosnis ir apdirbami keramikos dirbiniai, degimo proceso tinkamos priežiūros ir kt.

Pasak V.Jezersko, nieko šiais laikais naujo neišrasi – viskas jau seniai žmonijos išrasta. Per daugybę amžių susiformavę ir kiekvienos veiklos technologiniai reikalavimai, gaminių apdirbimo technologijos ir kt. Taip ir su juodąja keramika: nuo senų laikų įprasta ją dekoruoti tik raižybos ar kitu panašiu būdu. Be papildomų medžiagų, tokių, kaip emalis ar spec. dažai. Nes iš esmės juodoji keramika ir buvo sukurta tam, kad atliktų vaidmenį, kurį vėliau atliko atrastas emaliavimo procesas. Dabartinėje Lietuvoje juodoji keramika žinoma jau apie 50 metų – šios keramikos centru laikoma Merkinė (Druskininkų rajonas), Kaune dirba žinomas tautodailininkas Česlovas Gudžius, juodosios keramikos gaminius gamina ir Vilniuje.

Tautodailininkai ir puodžiai juodąją keramiką laiko švenčiausiu dalyku – ypatingai dėl šio apdirbimo proceso istorinės vertės. Ir dėl to, kad būtent tokio apdirbimo keraminiai gaminiai išskiria Lietuvos meistrus iš kitų, ypač kaimyninių šalių, tautodailininkų gildijos. Žinoma, pasak V.Jezersko, net ir menas, tautodailė gali gyvuoti tik esant gaminių rinkai ir poreikiui. Ji, anot tautodailininkų vado, bent jau juodajai keramikai, yra. Keramikai, puodžiai, tautodailininkai iš to pragyvena. „Kitaip nemanau, kad būtų gaminami vienokie ar kitokie tautodailės gaminiai ir grūdami į sandėlius. Tikrai galiu pasakyti, kad būtent juodosios keramikos meistrai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir artimajame užsienyje. Be jų neapsieina didžiosios šalies, kaimyninių šalių tradicinės mugės. Be šių dirbinių neapsieina įvairūs plenerai, parodos ir kiti renginiai, kurie tampa ir savotišku tautodailininkų rinkodaros procesu“,- kalbėjo V.Jezerskas.

Zypliuose, kasmetinio tautodailininkų plenero „Zyplių žiogai“ metu, dalyvavo apie 10 žinomų šalies puodžių. Jų darbus bus galima pamatyti jau liepos 31 dieną, šeštadienį, kuomet vyks „Zyplių žiogų“ uždarymas. Tai progai stengtasi ir naujosios keramikos degimo krosnies „atidarymo“ iškilmes surengti. Planai pavyko. V.Jezerską džiugina ir tai, kad būtent šiame Suvalkijos krašte, kuris nuo senovės būdavo labiau pirkėjų, bet ne gamintojų kraštas (V.Jezerskas mano, kad tai susiję su geromis šio krašto žemėmis), pavyko rasti nišą takiam dalykui, kaip juodoji keramika. Per eilę metų, tiki V.Jezerskas, čia tikrai susiformuos rimtas šios rūšies tautodailės centras. Kuris savo ruožtu generuos daugybę kitų tiek šiam kraštui, tiek visai valstybei svarbių dalykų: bendruomeniškumo, pilietiškumo, meno suvokimo ugdymą ir kt.

Nuotraukos Dariaus Mikelionio.