Mano rajonas

Kudirkos Naumiesčio seniūnijoje gyvenantis ir ten pat žemę dirbantis jaunasis ūkininkas Mindaugas Valaitis, užsidegęs šiuo reikalu nuo tėčio, dirbančio bendrovėse „Valjona“ ir „Šaka“, žemę dirba bemaž 10 metų. Jis, kaip pripažino pats, nėra tas ūkininkas, kurio stereotipas gajus Suvalkijoje: jo žinioje vos apie 40 hektarų žemės, o augina Mindaugas tik bulves ir saldžiuosius kukurūzus. „Kodėl? Vargu ar paaiškinsiu. Auginu, ir tiek. O sekasi tikrai neblogai, kitaip – vargu ar rasčiau lėšų įgyvendinti ES projektams. Štai ir dabar tik ką parsivariau naują mikroautobusą, traktorių, kuriuos įsigijau pasinaudojęs ES supaprastinta parama. Esu įgyvendinęs ir dar vieną ES projektą – jaunojo ūkininko įsikūrimui“,- vardino M.Valaitis. Ir pridėjo – jau apmąstęs ir kontūrus trečiajam projektui. 

Visą savo žemdirbišką veiklą M.Valaitis orientuoja į bulvininkystę, specializuojasi auginant ankstyvąsias bulves. Ir dėl to, kad neturi didelių žemės plotų, ir dėl to, kad iš ankstyvųjų bulvių galima daugiau uždirbti. Tačiau šalia bulvių Mindaugas augina ir vieną pakankamai retą šalyje kultūrą – saldžiuosius maistinius kukurūzus. „Patikėkite, jei kukurūzai būtų nepelningi, tikrai jų neauginčiau. Praktiškai nebuvo metų, kad ši kultūra man nebūtų davusi pelno. Žinoma, neturiu jos dešimtimis hektarų, bet ir tų šešių (pernai) ar dešimties (šiemet) pakanka, kad ši kultūra man leistų uždirbti“,- tikino M.Valaitis.

Šiemet kukurūzus Mindaugas pradėjo skinti apie liepos vidurį – gerokai anksčiau nei pernai. Tokios, anot jo, buvo gamtinės sąlygos. Skina tik tuomet, kai gauna užsakymą iš savo didžiųjų klientų – „Maxima“ ar „Iki“ prekybos tinklų. Štai ir rugpjūčio 11-ąją M.Valaitis apdorojo ir išvežė eilinę nedidelę siuntą saldžiųjų kukurūzų burbuolių vienam iš pirkėjų. „Didžiausias šiemet gautas užsakymas – apie 3 tonos burbuolių. Tačiau ne dažnai taip būna. Pavyzdžiui, apie 1 tūkst. mano užaugintų kukurūzų burbuolių buvo iškeptos per Jūros šventę Klaipėdoje – pasitaiko, kad verslininkai perka iš manęs žalius kukurūzus ir juos kepa“,- dalinosi savosios veiklos niuansais M.Valaitis.

Saldieji kukurūzai užima tik apie ketvirtadalį jo dirbamų žemių ploto. Tai, anot Mindaugo, labiau hobis nei tikroji žemdirbystė. Vienais metais jis apskritai mąstė mesti kukurūzų auginimą: šiai veiklai reikia labai daug rankų darbo, kas lemia nemenkus kaštus; didesniems plotams reikėtų rimtesnės technikos; saldiesiems kukurūzams Lietuvoje pakankamai maža rinka. „Tačiau savo akimis pamačiau, kaip žmonės perka manuosius kukurūzus, ir nutariau auginti juos toliau. Kol kas nesiskundžiu, netgi atvirkščiai,- buvo metų, kai jų pelningumas šiek tiek kompensavo bulvininkystės praradimus“,- argumentavo M.Valaitis.

Dideliu ūkininku jis savęs nelaiko – vien dėl to, kad dirba vos apie 40 hektarų žemės, kai „normaliu“ ūkiu Šakių rajone laikomas ne mažiau 300 hektarų ūkis. Tačiau, anot Mindaugo, ne hektarų kiekyje esmė – esmė, kuo juose užsiimi. „Net jei atmestume mano pajamas iš vadybininko darbo bendrovėje „Valjona“, iš manosios veiklos galima ir išgyventi, ir sutaupyti. Net jei ir šeimą turėčiau, pajamų užtektų“,- atviravo Mindaugas. Ir pridėjo: jei dar kartą atsidurtų starto pozicijoje ir turėtų apsispręsti – užsiimti žemdirbyste ar ne,- darytų lygiai tą patį. Nors ir žino, kad netikėtai gali nuskriausti gamta; kad neaišku, kokios bus būsimo derliaus kainos; kad kada nors gali pasibaigti ir ES parama žemės ūkiui.