Mano rajonas

Rugpjūčio 26 dieną rajono meras Juozas Bertašius rajono tarybos nariams paviešino oficialų Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro prašymą – pratęsti naujos buitinių atliekų surinkimo tvarkos įgyvendinimą dar mėnesiui. Tai reiškia, kad naujoji buitinių atliekų surinkimo tvarka ir nauji įkainiai už paslaugą įsigalios tik nuo spalio 1, o ne nuo rugsėjo 1 dienos. Po pakankamai audringų diskusijų tokiam prašymui buvo pritarta protokoliniu sprendimu.

Kadangi fiziškai nebespėjama sudaryti naujų sutarčių, o nesudariusiems jų rajono gyventojams – įvesti vietinės rinkliavos mokestį, prašoma mėnesiui atidėti naujos buitinių atliekų surinkimo tvarkos įgyvendinimą. Maždaug taip skambėjo oficialus Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Antano Mieliausko kreipimasis į rajono tarybos narius.  O tai reiškia, kad rajono gyventojai už buitinių atliekų surinkimą pagal naująją tvarką ir naujus, gerokai didesnius, įkainius atsiskaitinės tik nuo spalio 1 dienos.

Tačiau toks iš pažiūros teigiamas verslo subjekto prašymas tarp dalies rajono tarybos narių sukėlė nemenką diskusijų audrą. Henrikas Zaremba, Zenonas Ulkė, Rimantas Vensas bandė išsiaiškinti, kiek tobula yra naujoji, tarybos sprendimu liepos 29 dieną patvirtinta, atliekų surinkimo tvarka. Didžioji klausimų lavina griuvo ant rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjo Kęstučio Kuncaičio pečių. Nes jis yra vienas iš Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro valdybos narių, anot rajono mero J.Bertašiaus, nuolat itin aktyviai ginantis centro poziciją įgyvendinant naująją atliekų surinkimo tvarką.

Z.Ulkei kliuvo tai, kad, apmokestinant vienkartinės rinkliavos mokesčiu, dviprasmiškoje situacijoje atsiduria tie žmonės, kurie turi ne tik gyvenamąją valdą, kurioje patys gyvena, bet ir jų pavardės figūruoja Registrų centre kaip kito nekilnojamojo turto   savininko ar dalininko. Z.Ulkė omeny turėjo naikinant sovietmečio kolūkius žmonių išsidalintą nekilnojamąjį turtą. Pasak jo, fiziniam asmeniui naujoji tvarka nesuteikia galimybės rinktis – mokėti už atliekų paslaugas pagal sutartį arba, jos nesudarius, pagal vietinės rinkliavos mokestį.  Tokią sąlygą esą turės tik juridiniai asmenys – verslo įmonės,  valstybinės institucijos ir kt.

H.Zaremba taip pat norėjo sužinoti, ar tikrai naujoji tvarka leis išvengti dviprasmiškumų žmonėms, turintiems ir gyvenamąją valdą, ir garažą ar sodą. Kaip ir pagal kokią tvarką tokie žmonės privalės atsiskaityti su naujuoju buitinių atliekų tvarkytoju. Ir kiek žmonėms tai kainuos.

Savotiškai antrindamas anksčiau išvardintiems kolegoms – politikams, Rimantas Vensas pabrėžė: verslininkai, šiuo atveju Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras, nuėjo lengviausiu keliu, įvesdami vieniems kaip alternatyvą, kitiems – kaip vienintelę išeitį vienkartinės rinkliavos mokestį.  R.Vensas domėjosi, kodėl, kalbant apie naująją atliekų tvarkymo sistemą, kalbama tik apie garažų kooperatyvus, sodų bendrijas, bet nekalbama apie daugiabučių namų bendrijas.

Tarybos nariams kilo ir daugiau įvairių klausimų, kurie leido suprasti: pačių tarybos narių liepos 29-ąją priimta naujoji buitinių atliekų surinkimo ir apmokestinimo tvarka vis dar kelią klausimų, joje vis dar yra dviprasmybių. Kuriuos dar sunkiau, anot Z.Ulkės, supras eiliniai paslaugos vartotojai – rajono gyventojai.  Tiek jis, tiek pasisakęs tarybos narys Ronius Karopčikas teigė girdėję, esą dalis rajono gyventojų, panorę sudaryti sutartis su atliekų surinkėju – bendrove “Paslaugos šakiečiams”- sulaukė savotiško atsisakymo tai daryti. Vien dėl to, kad minėti gyventojai gyvena atokiai nuo pagrindinių kelių, ir iki jų sodybos atliekų surinkėjai neketina važiuoti. Esant tokiai situacijai, dalis atokių vienkiemių gyventojų atliekas, gali būti, turės gabenti ne vieną kilometrą iki artimiausių bendrų konteinerių.

Gindamas “šiukšlininkų” interesus, K.Kuncaitis bandė tikinti, esą apie tokius niuansus net kalbų negali būti. Tačiau jo pasakymuose tebuvo tik pasvarstymo tipo argumentai: taip būti neturėtų; apie tai kalbėsime su atliekų surinkėjais; žmonėms turi būti sudarytis sąlygos ir pan. Jokių konkretesnių pažadų ar įstatyminių argumentų prieš tokius gyventojų būgštavimus nepateikė. Jis tik pabrėžė: pirmiausia patys gyventojai turi pasidomėti, kokį ir kur nekilnojamąjį turtą jie valdo. Net ir seniai įsigytų visuomeninių pastatų atžvilgiu, jei juose nevyksta jokia veikla, žmonėms gali būti netaikomas joks atliekų surinkimo mokestis. Tačiau tai žmonės privalės įrodyti tiesiogiai atliekų surinkėjui ir įprasminti visa tai dokumentuose.

K.Kuncaitis sutiko su dar vienu dalyku: vienašališkai, be žmogaus žinios, net jei jis ir nesudarys atliekų surinkimo sutarties, atliekų surinkėjai – šiuo atveju UAB “Paslaugos šakiečiams”- negalės taikyti vienkartinės rinkliavos mokesčio. Nes jis, kaip dar tarybos posėdžio metu dar kartą pabrėžė J.Bertašius, yra kaip alternatyva sutartiniam mokesčiui už paslaugas. O alternatyvą vartotojas esą turi teisę pasirinkti, bet ne gauti kaip primestą prievolę. Tiek K.Kuncaitis, tiek rajono tarybos nariai ir vadovai neslėpė: kol naujoji atliekų surinkimo tvarka įsigalios, kol rajono gyventojai ją iki galo perpras, bus dar nemažai ginčų, nepasitenkinimų  ir kitų problemų.  Todėl rajono meras K.Kuncaitį dar kartą viešai įpareigojo: aiškinti, aiškinti ir dar kartą aiškinti rajono gyventojams apie naująją atliekų surinkimo tvarką.

Pasak K.Kuncaičio, kol kas rajono gyventojai ne itin aktyviai sprendžia ateities atliekų surinkimo klausimas. Vis dar nežinantiems, kokią alternatyvą – tapti “sutartiniu” klientu ar naudotis vietinės rinkliavos mokesčiu,- rinktis, K.Kuncaitis patarė paprastai: jei šeimoje daugiau nei trys asmenys, pigiau kainuos atsiskaitant pagal vietinės rinkliavos mokestį. O jei namų valdoje žmonių gyvena trys ar mažiau, pigiau būtų mokant pagal sutartį. Tačiau konkrečią mokesčio sumą nekilnojamojo turto savininkas ar valdytojas sužinoti gali tik apsilankęs pas būsimą (šią paslaugą teikiantį ir dabar) atliekų surinkėją – UAB “Paslaugos šakiečiams”.

Nors naujoji atliekų surinkimo tvarka sunkiai beįsivažiuoja, Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro vadovybė jau suplanavo šių metų pajamas: jos viršys 12 mln. litų.

“manorajonas.lt” inf.