Mano rajonas

Šakių kultūros centre veikiantis mėgėjiškas Zanavykų teatras skelbia naujų narių priėmimą. Kaip sako teatro vadovė ir režisierė Gražina Guzovijienė, tokį skelbimą nulėmė daugybė niuansų, tarp kurių – ir ekonominių sunkumų paskatinta emigracija. Tačiau režisierė pabrėžė: ištikimų teatro aktorių branduolys nekinta jau daugelį metų. Iš naujų narių tikimasi šviežesnių oro gūsių, naujų minčių, galbūt kitokio nei kad dabar yra įprasta požiūrio į mėgėjišką teatrą.

Šakių kultūros centras skelbia: “Norintys save realizuoti scenoje kviečiami ateiti į Šakių kultūros centrą Jums patogiu laiku nuo 10 val. iki 18 val. darbo dienomis. Naujų narių priėmimas vyks iki spalio 1 dienos. Kandidatų amžius - nuo 20 iki 60 metų”. Pasak naujų mėgėjiško Zanavykų teatro aktorių ieškančios jo vadovės ir režisierės Gražinos Guzovijienės, tai nereiškia, kad teatras sunyko, ir jam žūtbūt reikia naujų jėgų. “Pokyčius lemia gyvenimas: vienas išvyksta į užsienį, kitas persikelia gyventi į kitą rajoną; trečiam nebelieka laiko pamėgtai veiklai. Savaime ateina laikas, kai tenka ieškoti naujų jėgų ar apskritai naujovių”,- tikino G.Guzovijienė.

Tuo pačiu ji pasidžiaugė tuo tvirtu trupės dalyvių kumščiu, kuris kaip vienas asmuo Zanavykų teatro veikloje dalyvauja daugelį metų: Rima Rauktienė, Egidijus Lozoraitis, Bernardinas Vainius, Aurelija Grinkevičienė, Rasa Masteikienė, Edmundas Šneideris, Zita Sinkevičiūtė, Elvyra Sakalauskienė. Ypatingai ilgai su teatru dirba Rasa Masteikienė – praktiškai nuo teatro susikūrimo dienos. O ji buvo beveik prieš 25-erius metus”,- vardino  teatro vadovė.

Savo ir jos bendraminčių darbą ji laiko rimtu ir svarbiu. Turinti režisierės profesiją, kaip geriausia režisierė įvertinta buvusios Marijampolės apskrities lygiu, G.Guzovijienė mėgėjiško Zanavykų teatro veiklą laiko lygiaverte bet kokiam darbui. Ir nesvarbu, kad už šią veiklą niekas nemoka atlyginimo, kad tiek ji, tiek jos trupė teatrui aukoja nemenką dalį savo laisvalaikio, o kartais ir lėšų. “Ir tikrai nedarome to tik dėl “paukščiuko” ataskaitoje. Dirbame pirmiausia tam, kad mums patiems tai malonu. O kitas dalykas – mūsų darbo vertę parodo žiūrovų įvertinimas. Kuris geriausiai atsispindi užimtų vietų teatro pasirodymo metu skaičiumi”,- kalbėjo režisierė.

Per tuos beveik 25-erius metus susiformavo savitas Zanavykų teatro žiūrovų ratas; lankytasi galybėje įvairiausio lygio festivalių, konkursų; daugybė įvairių įvertinimų respublikiniu lygiu; ne viena išvyka ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. G.Guzovijienė sutinka, kad dabartinė “elektroninė” ir viskuo pertekusi visuomenė, tiksliau, kažkuri jos dalis, pamažu tampa abejinga viskam. Taip pat ir mėgėjiškam teatrui. “Nenuneigsi to. Tačiau yra ir kita pusė: jei mūsų spektaklį kokiame nors kaime pamato 20-30 žmonių, jie tai, ką matė, papasakoja kiekvienas dar keliems žmonėms. Kažkas tarp mūsų aktorių atranda savo pažįstamą ar giminę, aptaria jo darbą. Vystosi bendravimas – o ar to negalėtume laikyti pridedamąja mūsų mėgėjiškos veiklos verte?”- svarstė G.Guzovijienė.

Jos vadovaujams teatras nesiima statyti perdėm rimtų pjesių. G.Guzovijienė mano, kad smagiausia žmonėms, ypač provincijoje, žiūrėti tai, kas arčiausiai jų realaus gyvenimo. “Statome žinomų tiek lietuvių, tiek užsienio rašytojų ar scenaristų spakteklius. Pjesių pasirinkimą įtakoja ir laikmetis. Kiekvienas jų keičia tiek mūsų gyvenimus, tiek žmonių norus ir požiūrį. Per tuos beveik 25 metus veiklos pastebėjau, kad mūsų žmonėms nereikia virkdančių spektaklių – jie, žiūrėdami mūsų spektaklį, nori pailsėti”,- pasakojo režisierė. Ji kartu savo aktoriais nesibaimina įpinti į pjeses savų interpretacijų. Kol kas, jos manymu, visada pavykdavo.

Zanavykų mėgėjiškas teatras turi ir “ilgamečių” pastatymų:  K.Ignatavičiaus “Kol pakils vėjas”; Moljero  “Tariamas ligonis”; “Pinigėliai”; “Lietuvaitės” ir kt. “Ypač vykusiu ir “kreiziniu” pastatymu laikyčiau būtent “Lietuvaites”- mes nutarėme atsisakyti to įprasto ilgakasės, dūsaujančios lietuvaitės stereotipą, o pabandėme pažvelgti į šį amplua per kitonišką prizmę. Pavyko, mūsų režisūrinis sprendimas buvo gerai įvertintas”,- prisiminė smagias akimirkas G.Guzovijienė.

Svariausiais savojo teatro laimėjimais ji laiko pagrindinio respublikos mėgėjų teatrų festivalio “Atspindžiai” laureatų vardą (laimėtas tris kartus); teatro aktorius E.Šneideris buvo pripažintas geriausiu aktoriumi. “Įvairių apdovanojimų ir įvertinimų yra tikrai daug – per tiek metų nuveikėme tikrai nemažai. Tarp mano vadovaujamo teatro aktorių buvo ir dabar jau žvaigždėmis tapusių aktorių. Vienas tokių – žinomas Lietuvos televizijų serialų ir teatro aktorius naumiestietis Marius Mačiulis”,- kalbėjo apie savosios veiklos svarumą režisierė.

 Pasak G.Guzovijienės, ne kiekvienam duota Dievo dovana tapti tegul ir mėgėjiško teatro aktoriumi. Tačiau galinčių imtis tokios veiklos, turinčių patiems nežinomų talentų, anot jos, tikrai yra daug. “Galų gale, metai eina, mes senstame, tad natūraliai atsiranda poreikis naujoms pajėgoms, norint, kad kadaise pradėta veikla nenutrūktų”,- dalinosi mintimis režisierė. Ji sutinka, kad mažoje provincijos visuomenėje apstu įvairių etikečių, dažnai net nepelnytai uždėtų; apstu pesimistiško ar net negatyvaus požiūrio į vieną ar kitą veiklą. “Tačiau jei mūsų veiklą pamato ir įvertina 20-30 žmonių, tuo sudomina savo artimuosius ar draugus, vadinasi, ir mes esame reikalingi”,- svarsto G.Guzovijienė.

Svyruojantiems ir nedrįstantiems išbandyti savo jėgas teatro scenoje režisierė pataria: mėgėjiška taetro veikla – tai smagus laisvalaikio leidimo būdas; savęs realizacija; galimybė susirasti naujų draugų; pasidalinti sava gyvenimiška patirtimi. “Pamažu mes tampame net savotiška šeima”,- pokalbį užbaigė G.Guzovijienė. O svarbiausia, kad teatro užsiėmimų lankymas nieko nekainuoja.

G.Guzovijienė laukia susidomėjusių mėgėjiška vaidyba ne tik Šakių kultūros centre iki spalio 1 dienos, bet besidominčiųjų skambučių telefonu 8-611 33980.