Mano rajonas

Neišvengiamai atėjo diena: rajono valdžiai prisiėjo spręsti rajono mokyklų tinklo pertvarkos problemą. Kuri visu smarkumu atsiskleidė praėjusių metų pabaigoje, rajono tarybai leidus dalyje mokyklų komplektuoti mažesnius klasių komplektus: procesas virto finansiniais netekimais rajono biudžetui. Tuo pačiu – ir būtinybe imtis iš esmės šios problemos.
Praėjusių metų pabaigoje įvyko tai, kas iš esmės buvo užprogramuota dar mokslo metų pradžioje, rajono tarybai iš žmogiškų paskatų leidus dalyje mokyklų formuoti mažesnius klasių komplektus: rajono biudžetui beveik 380 tūkst. litų teko grąžinti į valstybės biudžetą. Lėšos rajonui buvo skirtos mokinio krepšelio pavidalu.
Visa dabartinė bendrojo lavinimo mokyklų veiklos sistema pagrįsta išimtinai mokinio krepšelio lėšomis bei Vyriausybės patvirtinta klasių komplektavimo tvarka; net menkiausias nuokrypis nuo šios tvarkos iškart atsiremia į finansinius išteklius. Šakių rajone per vienerius mokslo metus nebeliko beveik 300 mokinių. Mokiniai „nutekėjo“ beveik iš visų rajono mokyklų, išderino klasių komplektavimo tvarką. Atsirado lėšų stygius.
O praėjusių metų gruodžio 28 dieną Švietimo ir mokslo ministras šalies savivaldybėms pateikė dar vieną „dovanėlę“: dėl pakoreguotos klasių komplektavimo tvarkos (padidintas privalomas mokinių skaičius) nuo kitų mokslo metų dėl švietimo sistemos finansavimui skiriamų lėšų taupymo dalis kaimiškųjų mokyklų atsidūrė tie bedugne. Tai itin jautru kaimiškam Šakių rajonui: bet kurioje mokykloje bet kuris mokinys yra tarsi aukso grynuolis.
„Jei kitais metais rajono mokyklose liktų dabartinė situacija, rajono biudžete tektų ieškoti mažiausiai 1,5 mln. litų – maždaug toks lėšų stygius susidarytų negavus mokinio krepšelio ten, kur nebūtų laikomasi naujos klasių komplektavimo tvarkos“,- paaiškino rajono vicemerė Rima Rauktienė, pagal užimamas pareigas tiesiogiai kuruojanti ir švietimo sritį rajone. Kartu ji vadovavo rajono mero Juozo Bertašiaus sudarytai darbo grupei mokyklų tinklo pertvarkos planui parengti.
Būtent R.Rauktienės vadovaujamai grupei ir teko didžiausias moralinis krūvis dėliojant rajono mokyklų tinklo pertvarkos planą. Apie kurį kalbėta prieš keletą metų, tačiau, Vyriausybei pertvarkos terminą „nukėlus“ keletui metų, kuriam laikui jis buvo padėtas į šalį. „Su visa žmogiška pagarba ir supratimu bet kurios rajono mokyklos visuomenei - atsidūrėme tokioje situacijoje, kai permainos tiesiog būtinos. Kaip rajono gyventoja, kaip mama, kurios vaikas taip pat baigė Šakių mokyklą, žmogiškai dėl to taip pat pergyvenu. Kaip viena iš rajono vadovų - privalau atlikti ir savo pareigą. Gaila, kad toji pareiga susijusi su itin jautria rajono gyvenimo sritimi – švietimu“,- atviravo R.Rauktienė.
Didžiausia audra, kaip ir prieš keletą metų, kilo dėl Šakių miesto mokyklų. Vienintelė Šakių „Žiburio“ gimnazija iki pertvarkos plano rengimo ne tik kad išnaudojo turimas mokymosi patalpas, bet netgi jose ir netilpo. Tuo tarpu Šakių „Aukuro“ pagrindinė mokykla neišnaudojo nė 60 proc. turimų patalpų, o Šakių „Varpo“ vidurinė mokykla – išnaudojo kiek daugiau nei 70 proc. turimų patalpų. Vadinasi, pastarosiose dviejose mokyklose trūko mokinių, tad jų pertvarkos būtinybė jei ne šiemet, tai artimiausiu metu buvo tiesiog užprogramuota.
„Dalyvaudama darbo grupės veikloje, matydama rajono švietimo sistemos situaciją, apie teigiamas perspektyvas kalbėti neturiu galimybės. Skaičiai ir tendencijos liūdina: 2006 metais rajone mokėsi apie 6270 mokinių, o 2011 metais į mokyklas atėjo tik apie 4700. Iki 2015 metų, prognozuojama, rajone liks apie 4100 mokinių. Vadinasi, per 10-metį neliks per 2 tūkst. mokinių: maždaug šešių šiuo metu rajone veikiančių kaimiškų vidurinių mokyklų“,- kalbėjo R.Rauktienė.
Vadinasi, permainas net ir be valdžios pagalbos dėlioja gyvenimas: nors ir skaudu, neišvengiamai dalis, ypač mažesniųjų, mokyklų savaime išnyks. Tam įtakos turi ir laikmetis: kiek turtingiau gyvenantys tėvai savo atžalas nuo pirmųjų klasių veža mokytis į didesnes mokyklas. Įkandin jų seka ir dalis kitų mokinių, pajutusių kaimo mokyklose mokinių „nuotėkį“. „Tai procesai, kurių joks rajono meras, vicemerė ar kokios nors darbo grupės nesustabdys“,- kalbėjo vicemerė.
Kol jos darbo grupė darbo iki galo nebaigė, kol mokyklų tinklo pertvarkos plano nepatvirtino rajono taryba, R.Rauktienė atsisakė nuo bet kokių ateities vizijų įvardinimo ar esamos ir būsimos situacijos vertinimų. „Kol kas, manau asmeniškai, didžiausi piktumai kyla tik atsiradus tikimybei kam nors netekti darbo ar vadovaujančio posto. Tai žmogiška, tačiau ne viskas gyvenime dėliojasi vien tik jausmais vadovaujantis. Šioje situacijoje kalbėti reikia apie viso rajono žmonių lygybę tikintis bet kokių paslaugų – tarp jų ir švietimo – vienodos kokybės. Žmogiškai sutinku su tais, kurie bet kokia kaina stengiasi savo kaime išsaugoti bent mokyklos užuomazgas. Tačiau negaliu sutikti, kad 8 ar 10  vaikų mokyklėlė rajono biudžetui dėl to kainuotų 60 ar 80 tūkst. litų per mokslo metus“,- kalbėjo R.Rauktienė.
Tokių taškų rajone iki šių metų buvo ne vienas. Ne tik finansiškai jie skaudūs: dažniausiai sparčiai tuštėjančiose kaimo mokyklėlėse mokytis lieka tik labiausiai nepasiturinčių šeimų vaikai. „Vadinasi, atimdami iš jų galimybę mokytis normalioje mokykloje, kur vienoje klasėje nereikia sėdėti trijų ar net keturių skirtingo amžiaus klasių vaikams, mes atimame iš tokių vaikučių teisę į kokybišką mokslą. O tą garantuoti šiandien gali didžiulis mokyklinių autobusiukų parkas“,- motyvavo rajono vicemerė.
Tačiau ji sutinka: kaip ir bet kokia pabaiga, taip ir mokyklos uždarymas žmogiškai yra skaudus dalykas. Ypač tiems, kurie dėl to gali ir darbo netekti. „Dar žmogiškiau skauda, kai tokia situacija naudojasi kai kurie politikai. Aš suprantu opozicijos vaidmenį – ji privalo kritikuoti bet kokį valdančiųjų žingsnį. Tačiau kai žaidžiama žmonių jausmais, kai tiesiog demagogiškai prognozuojama tai, kas dalies žmonių neva laukia ateityje... save įvardinant kaip vienintelį tų žmonių likimų gelbėtoją -  tai girdėti dar skaudžiau nei žinoti, kad kažkas neteks darbo“,- atviravo R.Rauktienė.
Omeny ji turi opozicijoje esantį Edmundą Rinkevičių, kuris ne viename darbo grupės susitikime pabrėžtinai užėmė „liaudies“ atstovo vaidmenį, ir kritikavo bet kokį valdančiųjų bandymą paaiškinti situaciją žmogiškiausiai. „Man nesuprantama, kaip rajono tarybos narys, patekęs į ją kaip nepriklausomas kandidatas, privalantis atstovauti visų rajono žmonių interesams, dirba tik savojo krašto (Gelgaudiškio vidurinės) mokyklos labui. O susitikimuose su kitų mokyklų bendruomene beveik visuomet menkina visus rajono vadovų situacijos aiškinimus, ir netgi dedasi savotišku mesijumi – žada visiems išsaugoti darbą, padaryti „taip, kaip rajonui būtų geriausia“,- dalinosi mintimis R.Rauktienė.
Tačiau tai, pasak jos, tėra tik politika. Ypač turint omeny, kad artėja rinkimai į Seimą. Kuriuose, didelė tikimybė, dalyvaus ir pats E.Rinkevičius. „Šiandien mes turime būti kuo mažiau šališki nuo bet kokių politikų, rinkimų, meilių ir ne meilių. Todėl, kad sprendimas dėl mokyklų tinklo pertvarkos svarbus ne tik šiandienai, bet ir daugeliui metų į priekį. Asmeniškai aš tikiu, kad rajono taryba šiuo klausimu priims patį protingiausią sprendimą“,- pokalbį užbaigė R.Rauktienė,
MR inf.

< Ankstesn		Toliau >