Mano rajonas

Kasmet rudenį rajone visu gražumu iškyla viešojo naudojimo kelių gadinimo problema. Dažniausiai valdžios atstovų ir kelių policijos pareigūnų strėlės sminga į nevalyvus žemdirbius. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau dėmesio sulaukia ir miškovežius valdančių įmonių atstovai: perkrauti sunkiasvoriai vilkikai jau yra „išmalę“ ne vieną žvyrkelį. Vienas jų – Sintautų seniūnijos Voverių kaime. Už kurio sugadinimą, deja, nebuvo surašytas net menkiausias pažeidimo protokolas.

Rugsėjo pabaigoje Sintautų seniūnijos žvyrkelis į Voverių kaimą tapo nebepravažiuojamu. Keliu tiek ūkio reikalams, tiek laisvalaikiui naudojasi ir šios seniūnijos ūkininkė Vida Ona Balkojienė. Moteris tuomet piktinosi: net jos ūkio sunkiasvorė technika niekada nėra padariusi tokios žalos keliui, kaip padarė miško medžiagą juo vežę miškovežiai. Duobės buvo išmuštos tokios, kad lengvuoju automobiliu praktiškai nebuvo galima pravažiuoti. „Kad ir kokia žemės ūkio technika juo bebūtume kada važiavę, dar niekada nesame taip sugadinę kelio, kad net su visureigiu dabar neįmanoma pravažiuoti. Net vilkti į laukus brangius purškimo padargus bijome – kad neapvirstų dėl tokių baisių duobių“,- baiminosi tomis dienomis V.O.Balkojienė.

Netikėti jos žodžiais, bent jau rugsėjo pabaigoje, nebuvo pagrindo. „Mačiau savo akimis, kalbėjau su tais žmonėmis, kurių įmonės technika kelią sugadino. Žadėjo artimiausiu metu kelio sankasą sutvarkyti“,- tikino rugsėjo 28-ąją ir Sintautų seniūnas Kęstutis Birbilas. Pokalbio su juo metu jam paskambino ir galimas problemos kaltininkas, vienos rajone registruotos privačios bendrovės savininkas G.S. K.Birbilas pokalbio detalių neslėpė: verslininkas neneigė sumaitojęs kelią, tačiau negailėjo ne itin švelnių, kartais pasūdyti „triaukščiais“ keiksmažodžiais, sakinių. Daugiausia nukreiptų į problemą viešumon iškėlusios V.O.Balkojienės pusę. Netgi pažadėjęs, kad kitąmet „nusamdys vieno iš šalies dienraščių žurnalistus, kad šie visus „padėtų į vietą“. Tačiau čia pat verslininkas patikino seniūną: bendrojo naudojimo keliui padarytą žalą jis atitaisys.

Šie dalykai atvėrė dar vieną kasmet rajone aktualią problemą: bendrojo naudojimo keliais naudojasi visi ratuoti ir pėsti: vieni kaip būtinybe, kiti – verslo reikalams. Dalis pastarosios kategorijos atstovų (žemdirbiai, miško ruošėjai) mažai kreipdami domesį, kokie nepatogumai kamuos tuos, kurie bus priversti važiuoti iš paskos jau sugadintu keliu. Šis kelias, kaip ir kiti vietinės reikšmės keliai, yra Sintautų seniūnijos jurisdikcijoje. „Jo, kaip ir kitų kelių, tvarkymui ar bent jau priežiūrai gauname kasmet biudžetinių lėšų. Kai nutinka panašiai kaip kad šiuo atveju, praktiškai visuomet apeliuoju į gadintojo sąžinę. Dažniausiai jie tik nustemba: esą kas čia tokio, jei atsirado viena kita duobutė. Bet ta duobutė tik jiems yra „duobutė“, o lengvajam transportui – jau duobė“,- kalbėjo K.Birbilas.

Tačiau tokie teiginiai susiję tik su komfortu – esą duobėtais keliais nepatogu važiuoti. K.Birbilas teigė, kad keliu Voverių kaimo link naudojasi vos keletas gyventojų, nes kelias suka pamiškėn. Tačiau seniūnas sutinka: kelias yra bendro naudojimo ir jo gadinti nevalia niekam. Tačiau seniūnas, kaip konkrečios vietovės šeimininkas, nei šiuo, nei kitais anksčiau buvusiais panašiais atvejais neskubėjo naudotis savo, kaip vietos šeimininko teise: nesurašė jokių kelio gadinimo aktų. Tiesa, jau pirmomis spalio dienomis kelias buvo pagreideriuotas, pasak K.Birbilo, artimiausiu metu verslininkas žadėjo ir žvyro papildomai atvežti.

Ką pagal įstatymą lyg ir turėtų padaryti. Bent taip aiškina rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis. Pridurdamas, kad tik užfiksuotas pažeidimas ar turto gadinimo atvejis sudaro sąlygas tikėtis status quo atstatymo ginčo atveju. „Pernai rudenį rajono meras Juozas Bertašius išleido specialų potvarkį, kuris reglamentuoja naudojimosi bendrojo naudojimo keliais taisykles ir numato atsakomybę už jų gadinimą. Toks potvarkis gimė po drastiško kai kurių rajono žemdirbių poelgio dirbant rudens darbus laukuose. Tačiau šiemet oficialiai nesame gavę jokio skundo ar pranešimo, kad kažkur labai sugadintas kelias“,- aiškino K.Kuncaitis. Ir pridūrė: seniūnai pirmieji turi pastebėti tokius dalykus ir tinkamai juos įforminti.  

K.Kuncaitis pridūrė ir dar vieną dalyką: sugadinto kelio, ypač žvyrkelių, atstatymas ne tik kad brangus, bet ir tam trūksta lėšų. Šiemet rajono savivaldybė pagal Kelių priežiūros ir plėtros programą tegavo apie 1,9 mln. litų. Kai, pavyzdžiui, 2008 metais buvo gauta apie 5 mln. litų (įskaitant tikslines dotacijas). Be to, šiemet ir iš rajono biudžeto konkrečiai vietinės reikšmės žvyrkelių priežiūrai bei remontui skirta apie 25 proc. mažiau nei pernai - vos apie 260 tūkst. litų. „Viešųjų pirkimų konkursų praktika rodo, kad sutvarkyti 1 kv. metrą žvyrkelio reikia vidutiniškai apie 10 litų. Kvadratai susidaro labai greitai – imkime 50 metrų vidutiniškai 6-7 metrų pločio žvyrkelio atkarpą, ir gausime 300-350 kv. metrų, arba 3-3,5 tūkst. litų“,- skaičiais savo pastebėjimus parėmė K.Kuncaitis.

K.Kuncaitis neslėpė: ginčų pastaruoju metu kyla ne tik su žemdirbiais, bet ir su mišką vežančių įmonių vairuotojais ar savininkais. „Oficialiai užfiksavę ir nubaudę už tokio pobūdžio pažeidimus kol kas nesame nė vieno. Tačiau imtis griežtų priemonių, ko gero, teks“,- tikino K.Kuncaitis. Kokių priemonių, nedetalizavo.

Šakių rajono policijos komisariato Kelių policijos pareigūnas Gintautas Vedegys teigia: „Šiuo metu galioja vienas pagrindinių šią tvarką reglamentuojančių dokumentų – Kelių eismo taisyklės. Jose pasakyta aiškiai: už bendrojo naudojimo kelių gadinimą, teršimą ir kitą neleistiną veiklą gresia administracinė atsakomybė nuo 500 iki 1000 litų. Kiek galime, šia teise mes ir naudojamės“. Tačiau rimtesnį požiūrį į savo veiklą kelyje, pareigūno manymu, kelius gadinančiam vairuotojui ar verslininkui suformuotų vienas paprastas dalykas: kai bent vienas vietinio, rajoninio ar krašto kelio savininkas per teismą pateiks konkretų civilinį ieškinį kelio gadintojui už tai, ką jis pridarė, pamąstys ir kiti gadintojai. Tokio ieškinio kaštai, anot G.Vedegio, būtų nemenki.

Deja, tačiau kol kas tokių atvejų, bent jau G.Vedegys, rajone nėra girdėjęs. „Šiuo metu mūsų pareigūnai dalyvauja administracinio pobūdžio bylose Kauno ir Panevėžio apygardų teismuose. Vienu atveju užfiksavome maždaug 15 tonų sunkesnį nei leidžiama miškovežio važiavimą bendrojo naudojimo keliu. Antru atveju – sunkiasvorė technika, atvežusi prekes į prekybos centrą, stipriai sugadino asfaltą vienoje Šakių miesto gatvių“,- teigė pareigūnas. Nuo šių teismų verdikto priklausys, ką Temidė mato aiškiau: pažeidėją ar jį bausti bandžiusį pareigūną. Tuo pačiu tai bus ir precedentas ateities pareigūnų veiksmams.