DĖL ŠAKIŲ RAJONO JAUNIMO PAGRINDINIŲ PROBLEMŲ, POREIKIŲ IR VERTYBINIŲ
NUOSTATŲ MOKSLINIO TYRIMO
Šakių rajono savivaldybės užsakymu Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslininkai atliko Šakių rajono jaunimo pagrindinių problemų, poreikių ir vertybinių nuostatų tyrimą, jaunimo organizacijų veiklos analizę ir parengė rekomendacijas jaunimo politikos įgyvendinimui gerinti.
Tyrime dalyvavo Šakių rajono 12-18, 19-24, 25-30 metų amžiaus grupių jaunimas; jaunimo organizacijų ir su jaunimu dirbančių institucijų atstovai; neformalus ir mažiau galimybių turintis jaunimas. Bendras tyrimo dalyvių skaičius 450. Tyrimo dalyvių nuo 12 iki 30 metų skaičius – 422.
Tyrimui atlikti panaudoti tokie mokslinio tyrimo metodai: anketinės apklausos ir focus grupės interviu, analizės ir sintezės, palyginimo, loginio modeliavimo, grafinio vaizdavimo ir kt. Statistiniam tyrimo duomenų apdorojimui pasitelkta programinė įranga SPSS (Statistical Package for Social Sciences).
Tyrimo anketa buvo sudaryta iš 62 klausimų ir 10 dalių: pilietinis (visuomeninis) jaunimo aktyvumas, vietos patriotizmas; socialinės jaunimo aplinkos vertinimas; šeima ir santuoka; rajono jaunimo politikos vertinimas; jaunimo migracija; darbas ir įsidarbinimas; laisvalaikis ir užimtumas; švietimas ir etnokultūrinis ugdymas; sveikata ir žalingi įpročiai; demografinė respondentų charakteristika. Jaunimo buvo prašoma sukurti Šakių krašto viziją. Šakių rajono savivaldybės jaunimo problemų, poreikių ir vertybinių nuostatų tyrimas buvo pagrįstas M. Rokeach (1973) ir Aramavičiūtės (2005) metodikomis.
Pilietinio (visuomeninio) jaunimo aktyvumo srityje nustatyta, kad formalių ir neformalių organizacijų veikloje aktyviai dalyvauja apie trečdalis Šakių rajono jaunimo. Labiausiai vietos jaunimas dalyvauja jaunimo organizacijų, vietos bendruomenės ir sporto klubų veikloje. Kiek mažiau jaunimas yra įsitraukęs į politinę, religinę, aplinkosaugos ir kitą veiklą. Rajone yra palyginti nemažas jaunimo, kuris norėtų ir galėtų dalyvauti visuomeninėje veikloje, potencialas. Ypač jis nepanaudojamas 18-24 m. amžiaus jaunimo grupėje, nes šioje amžiaus grupėje palyginus su kitomis grupėmis yra daugiausia tų, kurie pageidautų dalyvauti jaunimo grupių ar organizacijų veikloje. Pagrindiniai veiksniai bei motyvai skatinantys vietos jaunimą dalyvauti organizacijų veikloje yra noras įgyti naujų įgūdžių bei patyrimo, bendrauti su žmonėmis, padėti sprendžiant vietos bendruomenės ir savivaldybės problemas bei patenkinti asmeninius interesus. 90 proc. visų apklaustųjų mato prasmę dalyvauti rajono savivaldybės organizacijų veikloje ir gauti naudą. Svarbiausi naudos požymiai respondentams yra naujų draugų įgijimas, patirtis dirbant komandoje, patiriami nauji įspūdžiai, naujos žinios bei profesinė patirtis, bendravimo įgūdžių ugdymas. Mažiau apklausti respondentai teikia reikšmės šiems naudos požymiams: patirtis priimti sprendimus ir jausti už juos atsakomybę, naujos naudingos pažintys, savarankiškumo ugdymas, organizavimo ir vadybos patirties įgijimas. Rajone ypač trūksta jaunimo pomėgius bei interesus atitinkančių jaunimo organizacijų, kurios užsiimtų kelionių organizavimu, sportu, šokiais, renginių bei įvairių projektų rengimu. Veikiančių Šakių rajone jaunimo organizacijų tikslai yra nežinomi, nesuprantami arba neatitinka nedalyvaujančio jaunimo poreikių. Svarbiausios priežastys, dėl kurių vietos jaunimas nedalyvauja organizacijų veikloje, yra tokios: niekas jų nekvietė dalyvauti visuomeninėje veikloje, neturi pakankamai žinių ir sugebėjimų, reikalingų visuomeninei veiklai. Be to, vietos jaunimui trūksta informacijos apie rajone veikiančias visuomenines organizacijas bei jaunimo klubus, jų veikla nėra pakankamai plačiai populiarinama, nėra sukurtas teigiamas jų veiklos įvaizdis. Tik penktadalis respondentų nurodė, kad jie nenori dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje ir tai jų nedomina (12,1 proc.), arba iš viso nemato prasmės dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje (7,5 proc.).
Jaunimo socialinės aplinkos vertinimas. Remiantis atliktu tyrimu, beveik 90 proc. jaunų žmonių teigė esantys laimingi, tačiau jaunimas labiausiai nepatenkintas materialine padėtimi, – 43,3 proc. jaunuolių norėtų pakeisti savo materialinę padėtį. Kas penktas jaunuolis - (21,6 proc.) - yra nepatenkintas savo laisvalaikio praleidimo būdais, panašiai tiek pat jaunimo- (20,6 proc.)- norėtų geresnių santykių su tėvais bei šeimoje - (17,5 proc.). Kiek mažiau dirbančių jaunuolių norėtų pakeisti darbą, tačiau supranta, kad visuotinės bedarbystės sąlygomis tai padaryti labai sunku.
Šakių jaunimo aktualiausios problemos panašios, kaip ir visoje Lietuvoje. Viena didžiausių problemų, su kuria susiduria jauni žmonės, yra nedarbas. Be to tiriamieji kaip svarbiausias problemas įvardino žalingus įpročius, materialinį nepriteklių. Nesėkmingas integravimasis į darbo rinką bei užimtumo stoka yra vieni svarbiausių neigiamų veiksnių, sąlygojančių daugelį kitų jaunimo problemų atsiradimą – žalingų įpročių plitimą, negalėjimą įsigyti būstą. Paprašyti išvardinti tris opiausias problemas, vyresniosios amžiaus grupės (25 – 30 m.) jaunimas dažniausiai įvardino nedarbo bei būsto įsigijimo problemas, jaunesnieji – užimtumo (būrelių) įvairovės trūkumą, laisvalaikio praleidimo būdų trūkumą.
Tyrime dalyvavęs jaunimas savo gyvenamąją aplinką vertina gana palankiai, nes paprašyti įvertinti vietas, kur jaučiasi nesaugiai, ypač nesaugių vietų nenurodė.
Daug jaunimo, ypač jauniausios amžiaus grupės (12-17 m.), patiria patyčias (maždaug 3 iš 4). Apie dešimtadalis patyčias patiria kasdien ir dėl to jaučiasi nesaugiai. Jaunimas, be patyčių, dar patiria psichologinę ir fizinę prievartą (labai dažnai ją patiria kas dešimtas jaunuolis).
Dauguma jaunimo racionaliai ir apgalvotai rikiuoja savo gyvenimo prioritetus: kaip labiausiai svarbų veiksnį savo gyvenimo perspektyvai nurodė darbo ir karjeros siekimą (4,47 balo) ir studijas (4,25 balo).
Vertinant jaunimo socialinę aplinką pastebėta, kad nemaža dalis jaunimo yra nepakankamai tolerantiški įvairioms socialinės atskirties grupėms, žmonėmis, nepanašiems savo kultūra, požiūriu, įpročiais. Tyrimo rezultatai rodo dalies jaunimo nepakantumą kai kurioms žmonių grupėms: kas trečias yra neigiamai nusiteikęs imigrantų, musulmonų, kas antras - kitokios lytinės orientacijos žmonių atžvilgiu. Ypač stebina tai, kad daugiau nei dešimtadalis jaunimo nepalankiai žiūri į pensininkus, net į turtingus verslininkus; aštuntadalis apklaustojo jaunimo nenorėtų gyventi kaimynystėje su daugiavaikėmis šeimomis. Apie 7-8 proc. jaunimo nenorėtų gyventi kaimynystėje su neįgaliais žmonėmis ar kitataučiais.
Jaunimo vertybinės orientacijos ir nuostatos. Vertybinių orientacijų sistema, atspindinti gyvenimo būdo ypatumus per visuomeninės sąmonės prizmę, yra vienas iš individo pasaulėžiūros komponentų. Bendrąja prasme yra nustatyta, kad žmogaus elgseną įtakoja asmens vidinės, psichologinės savybės, jo patyrimas, situacinė būsena bei aplinkos, kurioje vyksta veiksmas, bendravimas, sąlygos. Šakių r. jaunimas pirmiausia yra linkęs pripažinti dorovinių vertybių svarbą.
Šakių rajono jaunimui svarbiausia šeima ir jos gerovė (4,93 balo), asmeninė sveikata (4,92 balo), pagarba tėvams (4,79 balo), asmeninė laisvė (4,78 balo).
Pozityviai nuteikia faktas, kad jaunimo gyvenime mažiausiai svarbūs ir, matyt, sutinkami kasdieniniame gyvenime du dalykai - vienatvė ir susitaikymas su likimu. Religingumas kaip vertybė, jaunimui taip pat mažai svarbi. Pagrindinis religijos pasaulėžiūros šaltinis jaunuoliui yra jo šeima, jos tradicijos bei pažiūros. Galima daryti prielaidą, kad religinės organizacijos turėtų labiau skatinti jaunimą skleisti ir propaguoti dvasines vertybes.
Šakių rajono jaunimas vertindami vertybes nuostatas, daugiau linko į asmeninę nei visuomeninę gerovę. Didžiausią reikšmę jaunimo elgsenai ir motyvacijai turi šeimos gerovė, tikra draugystė, tikra meilė, pagarba tėvams, asmeninė laisvė, pagarba sau, gyvenimo prasmė, tikslo turėjimas, sėkmė asmeninių tikslų pasiekime, išmintis, nuolatinis žinių siekimas. Mažiausią reikšmę jaunimo elgsenai ir motyvacijai turi religingumas, susitaikymas su likimu, vienatvė, kūrybingumas, turiningas dvasinis gyvenimas, profesinis tobulėjimas, lyderiavimas.
Jaunimo požiūris į šeimą ir santuoką. Jaunimo vertybių skalėje šeima ir jos gerovė užima pirmąją vietą. Jaunimo požiūrio į šeimą ir santuoką analizė parodė, kad rajono jaunimas gana šiuolaikiškai mąsto ir turi pakankamai teigiamą požiūrį į šeimą ir santuoką. Manoma, kad santuoka yra reikalinga. Šeimą, kaip galutinę partnerystės išraišką, jaunimas laiko reikšminga ir būtina kokybiškai pilnaverčio gyvenimo dalimi, tačiau prieš tuokiantis, jaunimo nuomone, nėra blogai gyventi kartu nesusituokus. Kaip viena svarbiausių šeimos sukūrimo priežasčių nurodoma meilė ir pasišventimas mylimam žmogui, o vaiko gimimas tarp priežasčių minimas tik 4 vietoje.
Vertindami atskirus požiūrius į šeimą ir santuoką penkiabalėje skalėje respondentai palankiausiai įvertino santuokos registravimą bažnyčioje – 4,37 balo. Tokiam šeimyninių santykių įteisinimui visiškai pritaria 63,1 proc., pritaria – 18,6 proc. respondentų. Pakankamai tolerantiškai jaunimas pasisako ikivedybinių lytinių santykių atžvilgiu – jiems pritaria 2/3 respondentų (visiškai pritaria 31,9 proc., pritaria – 28,1 proc.). Taip pat jaunimas gana palankiai vertina santuokas su kitos tautybės ar rasės asmeniu. Vidutinis vertinimo balas atitinkamai 3,79 ir 3,72 balo.
Jaunimas visiškai nepritaria (59,3 proc.) arba nepritaria (18,5 proc.) abortams – vidutinis vertinimo balas – 1,93; lytiniams santykiams ir santuokai tarp tos pačios lyties asmenų – vidutinis vertinimo balas atitinkamai – 1,92 ir 1,83 bei kategoriški teisės auginti vaikus tos pačios lyties asmenų šeimoje klausimu. Tokiai nuostatai visiškai nepritaria 67,1 proc. ir nepritaria – 14,1 proc. respondentų, pritaria tik 8,6 proc. respondentų.
Tyrimu siekta išsiaiškinti priežastis, kurios jaunimui svarbiausios kuriant šeimą. Pagrindine priežastimi kuriant šeimą 83,6 proc. respondentų įvardijo meilę ir norą visą gyvenimą pašvęsti mylimam žmogui. Nuomonę, kad santuokoje labai svarbus vaidmuo tenka vaikams, išsakė 78,0 proc. jaunimo, vidutinis vertinimo balas – 4,21.
Jaunimo migracija. Tyrimu buvo siekta išsiaiškinti, kaip jaunimas vertina savo ateitį, ar sieja ją su gimtuoju rajonu. 23 proc. tyrime dalyvavusio jaunimo sieja savo ateitį su Šakių kraštu. Būtent ši dalis nurodė, kad patinka čia gyventi. Pasiskirstymo pagal amžiaus grupes analizė parodė, kad tai vyresnės amžiaus grupės jaunimas (25–30 m.), kurie čia suradę savo namus, turi darbą, šeimas. Tarp šios grupės respondentų 50,0 proc. nori gyventi čia. Taip pat kas penktas 18–24 m. ir kas šeštas 12–18 m. jaunuolis nori pasilikti gyventi rajone. 26,4 proc. jaunuolių galvoja kada nors išvykti iš rajono. Didžiausią šią nuomonę išreiškusių respondentų dalį - (32,5 proc.) sudaro jaunimas iki 18 m. amžiaus bei 24,2 proc.-18–24 m. amžiaus. Jie norės vykti mokytis į kitus šalies ar užsienio miestus.
Labai kategoriškai nusiteikusio jaunimo rajone yra apie 17,5 proc. Ši jaunimo grupė galvoja išvykti iš rajono pirmai progai pasitaikius. Dar beveik trečdalis jaunimo nėra apsisprendę, kur norėtų gyventi ateityje. Tarp neapsisprendusiųjų daugiausia jaunimas 12–18 m. (34,6 proc.) bei 19–24 m.
Jaunimo galimo emigravimo iš Šakių rajono priežastys yra panašios, kaip ir visoje Lietuvoje. Didžioji dauguma norėtų išvažiuoti padirbėti, užsidirbti pragyvenimui ir sugrįžti. Tokią nuomonę išsakė 62,7 proc. respondentų. Dar 31,1 proc. mano išvažiuoti padirbėti į užsienį laikinai dėl geresnių darbo sąlygų ir geresnio apmokėjimo už darbą. 32,8 proc. respondentų pareiškė, kad išvažiuotų tik kraštutiniu atveju, jei nerastų darbo rajone ar šalyje.
Jaunimo darbo ir įsidarbinimo galimybės Šakių rajone. Jaunimas apklausos metu kaip vieną aktualiausių problemų Šakių rajone išskyrė nedarbą. Šakių rajono darbo biržos duomenimis, 2010 m. birželio 1 d. nedarbas rajone siekė 13,6 proc. Didžiausias nedarbas fiksuojamas Gelgaudiškio seniūnijoje (daugiau kaip 20 proc.), Slavikų, Žvirgždaičių ir Barzdų seniūnijose nedarbas siekia 15–17 proc. Mažiausi nedarbo rodikliai fiksuojami Plokščių, Kriūkų ir Lekėčių seniūnijose – nuo 7 iki 10 proc. Darbo ieškančio jaunimo skaičius palyginus su ankstesniais metais išaugo daugiau kaip 5 kartus (palyginus su 2007, 2008 ir 2009 m. pradžia), o 2010 m. pabaigoje darbo birža planuoja, kad jaunų bedarbių iki 25 m. bus užregistruota iki 950. Kadangi šio tyrimo respondentinė grupė yra iki 30 metų, tai galima daryti prielaidą, kad šis skaičius yra dar didesnis.
Darbo biržos specialistai teigia, kad viena pagrindinių jaunų bedarbių nedarbo priežasčių – nepakankamas išsilavinimas ir profesinė kvalifikacija, savarankiškumo ir pasitikėjimo stoka.
Apklausoje dalyvavusio jaunimo nuomone, norimą darbą rajone labiausiai padeda susirasti pažintys(vidutinis vertinimo balas – 4,45). Gerą išsilavinimą susirandant darbą kaip labai svarbų ir svarbų veiksnį įvertino 71,9 proc. respondentų, o vidutinis vertinimo balas – 4,04. Asmeninę iniciatyvą ir aktyvumą ieškant darbo kaip labai svarbų ir svarbų veiksnį nurodė 70,6 proc. respondentų, vidutinis vertinimo balas – 3,93. Darbinę patirtį kaip labai svarbų ir svarbų veiksnį įsidarbinant nurodė 60,6 proc. respondentų, vidutinis vertinimo balas – 3,75, o kad labai svarbi įsidarbinant profesinė kompetencija pasisakė 27,6, kad svarbi-36,5 proc. respondentų, vidutinis vertinimo balas–3,72.
Vertindami veiklos sritis penkiabalėje skalėje, kaip labiausiai perspektyvią veiklos sritį Šakių rajone respondentai pasirinko ūkininkavimą (žemės ūkio veiklą). Jos vidutinis vertinimo balas siekia 3,78 balo (žr. 46 pav.). Kad ūkininkavimas yra labai perspektyvi ūkio šaka, teigė 30,4 proc., kad perspektyvi - dar 31,4 proc. respondentų, o prekybos sektorių labai perspektyvia ir perspektyvia atitinkamai laiko 21,3 ir 36,6 proc. respondentų, o vidutinis vertinimo balas – 3,69. Panašiai vertinamos kaimo turizmo ir rekreacijos (3,57 balo), švietimo ir kultūros (3,56 balo) bei medienos apdirbimo ir baldų gamybos (3,49 balo) veiklos sritys.
Mažai perspektyviomis ir neperspektyviomis veiklos sritimis respondentai įvardino žuvininkystę (vidutinis vertinimo balas 2,79), statybą (3,13 balo), tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo vystymo sritį (3,19 balo).
Kaip jaunimui labiausiai priimtiną nedarbo problemos sprendimo būdą respondentai rinktųsi tiek vidinę, tiek išorinę emigraciją, ir tik nedidelė dalis imtųsi iniciatyvos kurti savo verslą.
Jaunimo laisvalaikis ir užimtumas Šakių rajone. Anot Šakių jaunimo organizacijų lyderių, rajone yra 10-15 proc. aktyvaus jaunimo, o kiti dalyvauja renginiuose kaip dalyviai ar pasyvūs stebėtojai. Tarp pasyvaus jaunimo nemažai socialiai remtinų žmonių. Be savo renginių organizavimo, jaunimas įsijungia į kitų institucijų ir bendruomenių organizuojamus renginius, ypač kultūros srityje. Kitose srityse tokio aktyvumo trūksta.
Šakių rajono jaunimo laisvalaikio organizavimas pasižymi savanoriškumu ir savarankiškumu. Labiausiai jaunimas įtraukiamas ir įsijungia laisvalaikiu į vietos bendruomenių kultūrinę veiklą. Ypač vangiai laisvalaikiu įsitraukiama į aplinkosauginę, socialinę (savanorystė), ekonominę (darbinę) veiklą. Didžioji dalis jaunimo sugeba planuoti savo laiką, tačiau beveik 10 proc. negali pasakyti ar įvertinti savo darbo ar studijų ir laisvalaikio santykio, o 14,1 proc. mano, kad yra per mažai užsiėmę. Palyginus Šakių miesto ir kaimo jaunimo laisvalaikio ypatumus, galima teigti, jog pasirinkimas ir galimybės žymiai didesnės Šakių mieste nei kaime. Respondentų nuomone, laisvalaikio pasirinkimą labiausiai riboja piniginiai (49,9 proc.) ir laiko (45,2 proc.) ištekliai. Didelė dalis jaunimo laisvalaikį praleidžia namuose, bendraudami su draugais, jaunimas retai renkasi mokamas pramogas, ieško pigesnių būdų praleisti laisvalaikį. Kaimo vietovėse jaunimo aktyvumas mažesnis, renginių mažiau, jie, palyginti su miestu, turi mažiau galimybių laisvalaikiui.
Šakių r. kaimo vietovėse gyvenantis bei dirbantis jaunimas turi itin ribotas laisvalaikio galimybes arba koncentruotas labiau moksleiviams, ypač trūksta organizuotų laisvalaikio praleidimo formų 25–30 m. jaunimui.
Jaunimo švietimas ir etnokultūrinis ugdymas Šakių rajone. Šiandieninėje visuomenėje vis aktualesnis tampa jaunosios kartos etnokultūrinis ugdymas. Jaunimo organizacijose taikomi įvairūs būdai bei metodai, orientuojamasi į etninės kultūros ugdymą. Sociologinės apklausos duomenimis 19,4 proc. visų apklaustųjų, Šakių rajono jaunimo atstovų, dalyvauja folkloro, tautinių šokių ansambliuose, liaudies dainas dainuoja su šeimos nariais, 11 proc. lanko liaudies muzikos koncertus. Tačiau beveik puse apklaustųjų liaudies dainas padainuoja tiktai draugų kompanijoje, švenčių metu. Tai rodo, kad su etnokultūra jaunimas susipažįsta epizodiškai, silpnai ugdomas jų sugebėjimas ją interpretuoti ir vertinti. Beveik ketvirtadalis (24,3 proc.) visų apklaustųjų niekada nedainuoja ir nemoka liaudies dainų, o 13,5 proc. jaunuolių mano, kad liaudies dainų dainavimas atgyvenęs. Pastaroji Šakių rajono jaunimo elgsena suformuoja tam tikras kliūtis kultūros savitumui suvokti, lietuviškosios kultūrinės tapatybės išlaikymui ir kūrimui.
Jaunimo vertybines nuostatas veikia šalyje vyraujanti informacinė erdvė, masinės kultūros propaguojami vartotojiškos visuomenės principai, ignoruojantys pilietinio ir tautinio solidarumo idealus, kūrybiškumą, todėl etnokultūrinis ugdymas naudojant šiuolaikines švietimo ir ugdymo formas yra labai svarbus. Daugiau nei trečdalis Šakių rajono jaunimo norėtų, kad mokykloje būtų mokoma tradicinių amatų, liaudies šokių.
Sveikata ir žalingi įpročiai: problemos ir požiūriai. Kaip labai svarbų ir svarbų dalyką jų gyvenime 95,9 proc. apklausos dalyvių nurodė sveikatą (vidutinis vertinimas 4,92 balo). Tai antrasis pagal svarbumą, po šeimos ir jos gerovės, respondentų pasirinkimas.
Jaunimas, kaip vieną iš aktualiausių problemų, nurodė polinkį į žalingus įpročius.
Išanalizavus tyrimo duomenis, paaiškėjo, kad alkoholio ir tabako vartojimas plačiausiai paplitęs tarp jaunimo. Rūko kas trečias jaunuolis. 10 proc. iš jų rūko kasdien. Rūkymo įpročiai vienodai būdingi tiek vaikinams, tiek merginoms. Daugiausia rūkančių yra tarp 18–24 m. jaunimo. Alkoholio vartojimas tarp jaunimo žymiai lenkia rūkymą. Kad niekada nevartoja alkoholio teigė tik 20,4 proc. tyrime dalyvavusio jaunimo. Net 2/3 nepilnamečių vartoja alkoholinius gėrimus, kas dešimtas iš jų – dažnai. Narkotines medžiagas vartoja 4,5 proc. jaunimo. Penki jaunuoliai vartoja kasdien.
Nuolatinė prevencinė veikla yra būtina, siekiant jauname amžiuje suformuoti sveikos gyvensenos įgūdžius.
Jaunimo nuomonė apie Šakių rajono jaunimo politiką. Šakių rajono savivaldybės jaunimo politikos vertinimas apėmė šiuos klausimus:
• jaunimo pasitikėjimas socialinėmis institucijomis;
• pagrindiniai dalyvavimą Šakių rajono savivaldybės jaunimo visuomeninėje veikloje ir politikoje trukdantys ir skatinantys veiksniai;
• informavimo priemonių, skirtų jaunimui, vertinimas ir reikalingumas.
Atlikus tyrimą nustatyta, kad vietos jaunimas labiausiai iš visų pagrindinių socialinių institucijų pasitiki šeima – vidurkis 4,7 balo. Kitomis socialinėmis institucijomis pasitikima mažiau: jaunimo organizacijomis – 3,47 balo, ES–3,37 balo, švietimo ir profesinio mokymo sistema – 3,36 balo, bažnyčia – 3,32 balo, bankais – 3,15 balo, Prezidento institucija – 3,14 balo, sveikatos apsaugos sistema – 3,04 balo. Mažiausiai Šakių rajono savivaldybės jaunimas pasitiki vietos savivaldybe – 2,94 balo, teismais – 2,8 balo, žiniasklaida – 2,55 balo, politinėmis partijomis – 2,2 balo.
Analizuojant Šakių rajono savivaldybės jaunimo dalyvavimui visuomeninėje veikloje ir politikoje trukdančius bei skatinančius veiksnius nustatyta, kad didžiausią įtaką, respondentų nuomone, turi mokymo ir ugdymo įstaigų veikla – 4,21 balo, šeimos vaidmuo ugdant pilietiškumą, patriotizmą ir kitas vertybes – 4,20 balo, jaunimo asmeninė motyvacija – 4,15 balo, savivaldybės jaunimo organizacijų veikla – 4,03 balo. Šiek tiek mažesnę įtaką Šakių rajono savivaldybės jaunimo dalyvavimui visuomeninėje ir politinėje veikloje turi savivaldybės jaunimo sąjunga „Apskritasis stalas“ veikla – 3,94 balo, jaunimo deleguotų atstovų į savivaldybės jaunimo reiklų tarybą kompetencija – 3,93 balo, jaunimo išorinio skatinimo sistema – 3,92 balo, rajono savivaldybės tarybos ir administracijos vykdoma jaunimo politika – 3,92 balo, savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veikla – 3,8 balo, informacijos apie savivaldybės jaunimo reikalų tarybos veiklą prieinamumas ir atstovavimo savo interesams galimybės per ją – 3,68 balo, rajono savivaldybės jaunimo reikalų koordinatoriaus veikla – 3,67 balo.
Ištyrus respondentų nuomonę apie Šakių rajono savivaldybės jaunimo informavimo priemones nustatyta, kad svarbiausia priemonė yra tiesioginiai pristatymai, informaciniai renginiai. Kitomis svarbiomis jaunimo informavimo priemonėmis respondentai laiko asmeninį informavimą (tiesioginis ir el. paštu), informacijos skelbimą internete, spaudą ir audiovizualinę žiniasklaidą, specialius leidinius, plakatus, skelbimus bei skrajutes.
Įvertinus keturias pagrindines interneto svetaines (www.sakiai.lt, www.drg.lt, www.manorajonas.lt, www.sakieciai.lt) reprezentuojančias Šakių rajono savivaldybę nustatyta, kad nuo 33,3 proc. iki 42,7 proc. respondentų minėtų interneto svetainių net nežino ir pateikta informacija jose nesinaudoja. Kad svetainėse yra daug naudingos, būtinos ir išsamios informacijos mano nuo 5,1 iki 12,8 proc. respondentų. Labiausiai, jaunimo nuomone, šiuolaikinius poreikius atitinka internetinė svetainė – www.sakiai.lt, antra pagal svarbumą yra www.sakieciai.lt., trečia – www.manorajonas.lt, ketvirta – www.drg.lt. Jaunimo nuomone reikalinga specializuota interneto svetainė, kurioje būtų galima rasti visą Šakių rajono jaunimui aktualią informaciją.
Šakių krašto vizija pagal jaunimą. Šakių rajono jaunimas savo artimiausias gyvenimo perspektyvas vertino penkiabalėje skalėje, kur 1 – visiškai nesvarbu, 5 – labai svarbu. Daugiausia planų ir kaip svarbiausią gyvenimo perspektyvą jaunimas nurodė darbo ir karjeros siekimą (4,47 balo) ir studijas (4,25 balo). Kaip vidutiniškai svarbius veiksnius savo ateities gyvenime nurodė nuosavo būsto įsigijimą, šeimos kūrimą, persikėlimą į kitą miestą ar emigraciją ir kaip mažiausiai svarbų veiksnį – šeimos pagausėjimą.
Tyrime dalyvavęs jaunimas nusiteikęs gana optimistiškai. Nors turi nemažai problemų, tačiau beveik 40 proc. jaunimo mano, kad jų gyvenamojoje vietovėje, t.y. Šakių rajone, per artimiausius 10 metų situacija pagerės, dar 26,9 proc. mano, kad – nesikeis. 16,5 proc. mano, kad situacija blogės.
Tyrimo metu respondentai buvo prašomi suformuluoti ir pasiūlyti Šakių krašto viziją, kokią norėtų matyti ir kokioje vietovėje norėtų gyventi. Retas kuris dalyvavęs apklausoje jaunuolis į atvirą klausimą atsakė, tačiau mokslininkų pasiūlytus Šakių krašto vizijos elementus vertino.
Jaunimo nuomone, vieni svarbiausių elementų, kuriant Šakių krašto viziją ir priimant teritorijos pokyčių valdymo sprendimus, turėtų būti – vietovės patrauklumas gyventi ir ilsėtis, kaimo ir miesto integracija kuriant visuotinę gyvenimo kokybę (lygių galimybių principas), puoselėjant Zanavykų krašto tradicijas (etnokultūra, matoma, kaip konkurencinis pranašumas, galintis sukurti vietovės išskirtinumus ir padedantis konkuruoti su kitomis gyvenamosiomis vietovėmis).
Tyrimo grupė:
Vadovė prof. V. Atkočiūnienė,
tyrėjai: A. Aleksandravičius,
dr. S. Navasaitienė, E. Vasylienė
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
