Mano rajonas

Gal ir ne visi lietuviai krikščionys, tačiau visi mini šv. Kalėdas -  juk nori nenori teks švęsti. Švęsi linksmai ar liūdnai, su džiaugsmu ar su nusivylimu, tačiau abejingas neliksi. Tuo labiau, kad šiais laikais šv. Kalėdos trunka tikrai ne dvi dienas, kaip senovėje:  jos tęsiasi ištisus mėnesius. Jau lapkričio pradžioje „Akropolyje“ išgirdau „Jingle bells“. Matomiausiose prekybos centrų vietose Vėlinių žvakutes netrukus pakeitė šv. Kalėdų seneliukai, kiškučiai, atvirukai, girliandos, plastmasinės eglutės ir kiti blizgaliukai. Kalėdos – pagalvoji ir nusišypsai į ūsą. Smagu. Ir šventė prasideda...

Prasideda stumdymaisi prie Senelio Šalčio „dovanojamų“ išpardavimų. Žmonės tikrąja to žodžio prasme „jama“ šv. Kalėdas. Kiekvienoje reklamoje būtinai figūruoja raudonžandis Coca-colos spalvų seneliukas ar daili šviesiaplaukė Snieguolė ir žodžiai: „Kalėdinis“, „Kalėdų“, „Kalėdoms“. Nors, žinoma, tai ne taip imponuoja vartotojams, kaip skaičiai -30%, - 50%,- 75%! O jei kur pamatysite „2 už 1 kainą“-  galite manyti, kad šv. Kalėdų dovaną jau gavote! Tokia fantastiška proga, draugės numirs iš pavydo...

Prasideda nuožmi skrandžių kova su mandarinais ir tas užburiantis jų kvapas namie (galvoje turiu ne skrandžius). Ir tada tylią naktį karštai meldi šv. Kalėdų Dvasios, kad neišbertų nuo šv. Kalėdų Vaisiaus...

Na štai, apsipirkom, „kūčiukų“ ir mandarinų jau spėjom persivalgyt (neišbėrė),“ Vienas namuose“ pažiūrėjome, lieka mėnesis iki didžiosios Šventės. Advento metas. „Kokio dar Advento?“- pagalvoja daugelis lietuvių.  „Ai, čia tas laukimo ir susikaupimo metas“. Ooo taip, reikia ypatingo susikaupimo ir kantrybės, kad išlauktum nesuvalgęs visų Advento kalendoriaus šokoladukų pirmąją dieną, o dar tie penktadieniai tampo nervus, kai mokykloje šnicelio neduoda... Tikras kantrybės išbandymas. Ne kitaip.

Bet štai, po ištisų mėnesių šv. Kalėdų ateina lauktoji Šventė. Atsikeli ryte, apsidarai – nieko naujo, jokio žadėto stebuklo... Bet tada staiga prisimeni, kad šiandien - gimtadienis. Jis nors ir ne Tavo, bet dovanų vis tiek gausi ir nuotaika vėl šventiška.

Tokia ta nūdienos „šv. Kalėdų pasaka“. Gal net ne pasaka, o realybė... Kaip ten bebūtų, šv. Kalėdos - stebuklas, jeigu tuo tikime. Tikime ne blizgaliukais, o Tikrąja Švente. Dalinkimės mandarinais su savo artimais žmonėmis, o ne šlamškime pasislėpę vieni. Puoškime eglutes savyje ir pajusime, kad šv. Kalėdų lemputės apšviečia ne tik mūsų langus ar parduotuvių vitrinas, bet ir mintis.

Ir tik tada Kalėdų niekas nevogs. Nevogs Grinčas ar skaudantys skrandžiai/galvos po Kūčių vakarienės. Nevogs ir plastmasinės eglutės. Atleiskime vieni kitiems, nusišypsokime. Prieš Šventes pasistenkime grąžinti ne tik materialias, bet ir sielos skolas: šypsenas, gerus žodžius. Lengva man pasakyti, bet pakankamai sunku padaryti.

O jei galvoji, kad gerumo nesi kažkam skolingas, paskolink jo pats. Ir jis sugrįš. Patikėk – tikrai sugrįš. Tada Tikroji Šventė tęsis ne du mėnesius, o ištisus metus.

Bernadeta Domeikaitė