Mano rajonas

Šių metų javapjūtė prasidėjo keliomis dienomis anksčiau nei pernai – bent taip nutiko Sintautų seniūnijos ūkininkei V.O.Balkojienei, L.Stonkuvienės agroserviso įmonei. Sintautiškė jau kūlė žieminį rapsą, o L.Stonkuvienės agroserviso įmonė – žieminius miežius. Pirmi javapjūtės bandymai rodo: šių metų derlius bus galbūt kiek menkesnis nei pernai. Ir dėl sunkios žiemos, ir dėl vėlyvo pavasario, o daliai žemdirbių – ir dėl šios vasaros išdaigų. Šiek tiek džiugina pirmosios derliaus supirkimo kainos. Kurių pokyčių javapjūtę pradėję žemdirbiai neprognozuoja.

Liepos 17 dieną Sintautų seniūnijos ūkininkė Vida Ona Balkojienė į savus aruodus supylė pirmuosius šių metų derliaus grūdus - kombainai tądien nurėžė apie 25 hektarus žieminio rapso. „Pažiūrėjus į grūdo smulkumą, galima spėti: šių metų rapso derlius bus kiek mažesnis nei pernai. Mūsų laukuose nukulto žieminio rapso grūdai šiuo metu maždaug tokio pat stambumo, kokie būna vasarinio rapso grūdai. Čia pasidarbavo praėjusi žiema“,- taip apie pirmąjį šių metų derlių kalbėjo V.O.Balkojienė.

Iš viso ūkininkė šiemet turėjo apie 126 hektarus žieminio rapso, dar šiek tiek vasarinio rapso, kitus plotus (o jų iš viso yra per 800 hektarų) užima žieminiai ir vasariniai kviečiai. Šiemet V.O.Balkojienės laukuose praktiškai nėra miežių. Koks bus šių metų kviečių derlius, ūkininkė dar nespėlioja: tą sakė galėsianti pasakyti tik apie rugpjūčio 1 dieną. Nes anksčiau kombainus į kviečių laukus vargu ar siųs.

Pasak V.O.Balkojienės, jai už pirmuosius šio derliaus rapsus supirkėjai siūlė ir po 1000 ar net 1060 litų už toną. Tačiau pasinaudoti tokia kaina ji, bent jau kol kas, negali: pirmiausia reikia įvykdyti startinius įsipareigojimus, duotus dar pernai. O jie finansiškai, lyginant su šiuo metu rinkoje esančiomis derliaus supirkimo kainomis, yra nenaudingi žemdirbiui: pernai, kai rinkoje rapso supirkimo kainos svyravo apie 800-830 litų už toną, nemenka dalios žemdirbių susigundė sudaryti išankstines sutartis, fiksuodami 900 ar net 950 litų už toną kainą.

Kad šiek tiek šiemet šoktelėjusi derliaus supirkimo kaina gali nuliūdinti nemažą dalį žemdirbių, rodo ir rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus pranešimai: į rajono valdžią kreipiasi ūkininkai, kurių laukus vienaip ar kitaip paveikė meteorologinės sąlygos. Ypač pastaruoju metu – trumpos, bet stiprios liūtys (kartais su ledais) ar stipraus vėjo gūsiai. Į Žemės ūkio skyrių jau kreipėsi mažiausiai du žemdirbiai: jie prašo sudaryti komisiją pasėlių būklei įvertinti. Abiem atvejais kalbama apie žieminį rapsą, kurį, jau praktiškai sunokusį, beveik nukūlė liepos 18-ąją per dalį rajono praūžusi kruša. Žemdirbiai savo oficialiuose raštuose teigia, jog dėl šios stichinės nelaimės galėjo netekti mažiausiai pusės tikėtino derliaus – apie 2 tonas iš hektaro.

Tačiau jokios kitos pagalbos, išskyrus specialios komisijos aktą apie nukentėjusius (ar ne) pasėlius, šie žemdirbiai tikėtis negali. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistės Irenos Žemaitienės, šalies žemdirbiams sudarytos sąlygos drausti savus pasėlius net nuo keturių stichinių veiksnių. „Tačiau šiemet pasėlius rajone apsidraudė vos 18 iš daugiau nei 3,7 tūkst. rajone veikiančių žemės ūkio subjektų. Šiuo atveju specialios komisijos raštas galbūt pagelbės žemdirbiui aiškinantis su derliaus supirkėjais, su kuriais nuo stichijos nukentėję žemdirbiai dar pernai sudarė išankstines derliaus supirkimo sutartis ir mano, kad šiemet nebegalės jų įvykdyti“,- kalbėjo I.Žemaitienė.

Panašiai teigė ir jos vadovas, Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis. Pasak jo, jokie įstatyminiai svertai negarantuoja nuo stichinių nelaimių nukentėjusiems žemdirbiams jokios finansinės pagalbos: ją gali suteikti tik savanoriškas pasėlių draudimas. „Suprantamas žemdirbių nuogąstavimas dėl to, kad gali nesugebėti įgyvendinti sutartinių įsipareigojimų. Be to, ir šiuo metu rinkoje esančios derliaus supirkimo kainos juos galbūt šiek tiek liūdina – bent jau šiuo metu už naujo derliaus javus siūloma daugiau nei kad žemdirbys gaus pagal išankstines sutartis. Tačiau ar ilgai taip bus, prognozuoti sunku. Be to, ne vien kainos veiksnys šių metų derliui turės įtakos – šie metai ypatingai skiriasi nuo kitų meteorologiniais veiksniais“,- kalbėjo A.Vigelis.

Pasak jo, iš pažiūros šių metų derlius (A.Vigelio žodžiais,- biologinis) lyg ir atrodo neblogai, žemdirbiai galbūt laukia jo ne mažesnio nei pernai. Tačiau dėl sunkios žiemos dalis derliaus žuvo nepataisomai, dalį pasėlių reikėjo persėti. Susumavus visus šiuos nuostolingus kaštus ir suskaičiavus tikrąjį derlių iš hektaro, javapjūtės rezultatai galbūt pasirodys nesantys tokie geri. „Šių metų pavasarį mes apklausėme visus rajono žemės ūkio subjektus, valdančius daugiau nei 300 hektarų žemės. Paaiškėjo, kad visiškai žuvo apie 29-30 proc. žieminio rapso, kurio vietoje žemdirbiai pasėjo vasarinį. Visa tai – papildomi šio sezono veiklos kaštai. O dalis javų apskritai nebuvo atsėti – apie tai liudija javų laukuose boluojantys tušti ploteliai“,- kalbėjo A.Vigelis.

Šių metų derliaus kiekybei rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, įtakos turės ir šios vasaros nemalonios išdaigos: didžiulis karštis, kurį vėliau keičia liūtys, staigūs vėjo gūsiai ar net kruša. Net be ypatingų tyrimų ar apklausų matosi, kaip šie meteorologiniai veiksniai veikia būsimą šakiečių žemdirbių derlių: vietomis tarsi kilimas ant žemės suguldyti miežiai, suveltas vasarinis rapsas, išdaužytos beveik subrendusios žieminio rapso varpos. Keletas rajono žemdirbių dėl nenuspėjamų orų šiemet išbandė ir žemdirbystės naujovę – beveik subrendusį rapsą nupjovė ir brandina pradalgėse, kol vienodai subręs visi grūdeliai.

Apie kitų kultūrų derlių žemdirbiai kol kas nespėlioja. Liepos 20-ąją L.Stonkuvienės agroserviso įmonė pabandė kulti žieminius miežius – pirminiais skaičiavimais, iš hektaro biro apie septynios tonos grūdų. Kokybė – pakankamai gera, nes nudžiovinama vos apie 1 proc. grūdo svorio. Ir kaina šiuo metu, kurią diktuoja javų supirkėjai, lyg ir normali: už miežius duodama apie 350 litų už toną (pernai kaina buvo nukritusi net iki 250 litų už toną). Tačiau ar ilgai taip bus, neaišku: L.Stonkuvienės agroserviso įmonė kainas pagal didžiųjų supirkėjų pageidavimą keičia 4-5 kartus per dieną. Be to, dar neprasidėjusi didžioji javapjūtė. Kuri, tikėtina, labai pakoreguos derliaus supirkimo kainas.