Mano rajonas

Šių metų javapjūtės pradžią žemdirbiai pasitiko pakankamai džiugiai: ji prasidėjo gerokai anksčiau nei pernai, pirmosiomis dienomis orai buvo itin palankūs, o pirmosios supirkimo kainos žadėjo nemenkus pelnus. Tačiau netrukus džiaugsmą pakeitė rūpestis dėl nenuspėjamų gamtos pokštų. Kurie šiuo metu žemdirbius verčia mažiausiai galvoti apie kainas, o rūpintis, kaip greičiau sudoroti derlių.

Šių metų javapjūtė daugeliui rajono žemdirbių prasidėjo gerokai anksčiau nei pernai. Pirmojo derliaus supirkimo kainos taip džiugino – jos už pernykštes buvo aukštesnės 20 ar net daugiau proc. Ir dabar didieji šalies grūdų supirkėjai už kviečius, priklausomai nuo klasės, siūlo apie 550 iki 680 litų už toną. Kai pernai už pačius geriausius maistinius kviečius tebuvo mokama apie 150 ar net 200 litų už toną mažiau. Žemdirbiams tokie kainų skirtumai lemia šimtus tūkstančių litų.

Ne ką prasčiau šiemet ir auginantiems rapsą, miežius. Net ir pastaroji kultūra, už kurios toną (pašarinių miežių) pernai tebuvo mokama vos apie 280 litų, šiemet (priklausomai nuo klasės) viršija net 500 litų už toną ribą. Be to, sausros Rusijoje, Ukrainoje, liūtis Vokietijoje, Lenkijoje, Čekijoje, prognozuoja analitikai, gali lemti dar didesnius pokyčius grūdų supirkimo rinkoje. Esą jau šiuo metu pasaulio grūdų rinkoje netgi pašarinių miežių kaina kartais šokteli iki 725 litų už toną. Apie galimus maisto produktų kainų pokyčius jau kalba ir pramonininkai.

Tačiau tai tik popierinė gerovė. Sintautų seniūnijoje ūkininkaujantis Juozas Duoba rugpjūčio 11-ąją buvo sudorojęs per 70 proc. savojo derliaus, jo maždaug 150 hektarų ūkyje vyrauja žieminės kultūros: kviečiai, miežiai, žirnių mišinys ir kt. Šių metų javapjūtę J.Duoba pradėjo anksčiau nei pernai – pirmosios tonos šių metų javų jo kombaino bunkeryje atsidūrė jau rugpjūčio 1 dieną.

J. Duoba neslėpė: vos išvydus šių metų derliaus kainininką, jį, kaip ūkininkaujantį beveik 20 metų žemdirbį, tenkino. „Be to, kainos kone kasdien kilo aukštyn - po 10 ar net 20 litų už toną. Nėra net ko lyginti su praėjusių metų kainomis. O ir prinokę javai šiemet buvo vienodai visuose manojo ūkio laukuose,- ne taip, kaip pernai, kai tekdavo kulti gabalėliais“,- atviravo J.Duoba.

Tačiau šiomis dienomis jam, kaip ir kitiems rajono ar visos Lietuvos žemdirbiams, itin svarbi kiekviena akimirka, kuomet nelyja, kuomet bent kiek pradžiuvę laukai leidžia į prinokusius javus įvažiuoti kombainui. „Kai tokia situacija, kainos faktorius mintyse užima labai nedaug vietos. Šiuo metu man rūpi tiesiog nuimti derlių, nes yra tokių laukų, kuriuose vanduo kone iki kelių stovi. Šie metai apskritai – net orų prognozėmis sunku vadovautis: vienoje vietovėje pliaupia liūtis, o šalia esančioje nė lašas nenukrenta“,- toliau kalbėjo apie šių metų žemdirbystės subtilybes ūkininkas.

Jo manymu, šiemet bendras derlius gali būti mažesnis apie 15 ar net daugiau procentų. Dėl daugelio dalykų: dėl šaltos žiemos, kuri vietomis ūkininkų pasėlius „iškandžiojo“; dėl itin šlapio ir vėlyvo pavasario; dėl nenuspėjamų vasaros pabaigos orų. Net ir savo sąlyginai nedidelio ūkio laukuose J.Duoba pastebi nemenkus prikuliamų javų kiekių iš hektaro skirtumus. Tačiau J.Duoba, parduodamas šių metų javus, nelinkęs vadovautis vien tik žiniasklaidoje teikiamomis įvairių analitikų prognozėmis, kalbomis apie neva perpildytus pasaulio grūdų  aruodus ir pan. „Kalbėti galime visaip, tačiau reali situacija rodo ir realų vaizdą. Ne tik šiuo metu galiojančios javų supirkimo kainos, bet ir tai, kad atmosferiniai veiksniai stipriai paveikė didžiuosius pasaulio grūdų tiekėjus: Rusiją, Ukrainą, Lenkiją, Vokietiją ir kt. Asmeninė patirtis rodo, kad įvairios analitikų ir kitų suinteresuotų asmenų kalbos apie aruodų perpildymus ir pan. tebūna skirtos tik kainai rinkoje numušti“,- mano J.Duoba.

Nepaisant įvairių niuansų, J.Duoba neslepia: šių metų derlius ir jo kainos yra labai geros. Žinoma, jei gamta neleistų nuimti likusio maždaug 30 proc. derliaus, finansiniu atžvilgiu jo ūkiui tai būtų reikšminga. Tačiau jo veikloje praktiškai nėra buvę taip, kad derlių būtų tekę palikti laukuose. Tuo pačiu pridūrė: javapjūtė tokiomis sąlygomis kaip šiemet kainuoja nemažai nervų. Ne taip, kaip sėja – pasėjai, ir lauki kol sudygs arba nesudygs.

Jei J.Duoba specializuojasi išimtinai tik grūdinių kultūrų auginime, tai Kriūkų seniūnijoje ūkininkaujantis Sigitas Stanaitis užsiima dar ir galvijininkyste. Per 900 hektarų dydžio ūkyje didžiąją dalį – apie 700 hektarų - užima grūdinės kultūros. Likę – pievos, kukurūzai: viskas, ko reikia galvijų pašarui gaminti. Iš grūdinių kultūrų S.Stanaitis augina kvietrugius, miežius, rapsą, vyrauja žieminės kultūros. Iki šio savaitgalio jo ūkyje buvo sudorota per 40 proc. šių metų derliaus

Nei jo kokybe, nei kiekybe S.Stanaitis nesiskundžia. Tik, kaip ir J.Duoba, sako: ne grūdų kaina, ne jų kiekis šiemet svarbiausia. O tai, kaip pavyks apskritai derlių nuimti. „Mano ūkio laukuose žemės derlingumas svyruoja nuo 29 iki daugiau nei 60 balų. Žiūrint iš akies, derlius šiemet tikrai neblogas, kainos geros. Tačiau gamta gali viską sugadinti. Ir kalbėti apie rentabilumą, nuėmus kiek daugiau nei 40 proc. derliaus, labai sunku“,- motyvavo S.Stanaitis.

Panašiai mąsto ir Žvirgždaičių seniūnijos ūkininkė Stasė Zlatogurovienė, dirbanti per 400 hektarų žemės. Moteris kol kas dar nelinkusi dėlioti taškų ant šių metų derliaus pajamų – iš esmės vien dėl nenuspėjamo oro. „Tačiau ypatingai keikti gamtos negaliu, pamenu vienus metus, kai nemenkus javų plotus, kurie paskendo rudeniniame lietuje, teko net deglais deginti. Tikiu, kad šiemet derlių pavyks sudoroti. Manau, kad ir pelno jis mums, žemdirbiams, šiemet duos daugiau nei pernai“,- kalbėjo moteris.

Apie tai, kad gamta šiemet rimtai įtakoja derliaus dorojimo procesą, liudija ir jau nupjautų laukų vaizdas: vietomis ražienoje išrėžtos tokios gilios vėžės, kad jas reikės lyginti rimta technika. Rajono ūkininkai tarpusavyje juokauja, kad pabaigus doroti derlių, reikės išrasti kažkokią technologiją vėžėms laukuose užlyginti.