„Apžiūrėdamas pilis ir bažnyčias žmogus susipažįsta su valstybės istorija, o kelionės po Lietuvos dvarus ir dvarvietes leidžia kur kas giliau pažvelgti į visuomenės istoriją, garsių didikų giminių likimus, svarbiausius istorinius įvykius vertinti paprasto mirtingojo akimis“,– pristatydama naują leidyklos ,,Terra Publica“ knygą ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“, teigia leidyklos direktorė Danguolė Kandrotienė. Pasak jos, susidomėjimas dvarais yra ypatingas, tad ši knygą greičiausiai buvo skaitytojų labiausiai laukta iš visos ,,153 įdomiausi...“ serijos. Susidomėjimą parodė ir knygos pristatymas „Vilniaus knygų mugės“ metu, kuomet dvarų entuziastų sulaukta kone dvigubai daugiau nei galėjo sutalpinti sausakimša konferencijų salė.
Pasak D.Kandrotienės, dvaras yra ekonominis vienetas, veikiantis tam tikroje teritorijoje. Negalima dvaro tapatinti su rūmais. Dvare gyveno ne tik kilmingieji, bet ir daugelio mūsų protėviai. Priklausomai nuo laikmečio jie buvo baudžiauninkai, samdiniai, pavaldiniai. Apie dvarą kūrėsi gyvenvietės, miesteliai ir net miestai. Todėl dvaras – daugelio šeimų istorija. Be to, stiprūs dvarininkai savo valdose diegė technikos naujoves, statė elektrines, malūnus, pradėjo auginti naujas kultūras, veisė gyvulius. O kur dar daugybės žmonių gyvenimo istorijos: liūdnos, linksmos ar romantiškos. Visa tai kaip magnetas traukia poetus, istorikus, smalsuolius ar tiesiog prašalaičius.
„Manau, ypatinga yra visa žinynų serija, nes kiekviena knyga rengiama keletą metų ir pradedama įdomiausių objektų atranka. Mūsų tikslas yra pateikti tik pačių įdomiausių objektų aprašymus, turime taupyti skaitytojų ir keliautojų laiką. O knyga ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ ypatinga tuo, kad ją rengė net 60 autorių, o tekstai iliustruoti 800 nuotraukų. Tai leidyklos rekordas!“- tikina D.Kandrotienė.
Jos manymu, dvarai savotiškai panašūs į knygas – kiekvienas iš jų pasiima
tiek, kiek moka, gali ir turi žinių įskaityti tarp eilučių. Kuo daugiau
turėsime žinių apie dvarą valdžiusius žmones, pastatų architektūrą ir pan., tuo
įdomesnė bus ir pati kelionė. Knygoje ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ įtraukti
tik tie dvarai, kurie yra vertingi, įdomūs, privažiuojami ir kuriuos galima
apžiūrėti bent jau iš išorės. Jei keliausime savarankiškai, reiktų pasidomėti
tikslia dvaro vieta, privažiavimu ir galimybe jį apžiūrėti, nes dalis Lietuvos
dvarų yra privatizuoti, taip pat vertėtų būti atsargiems apleistuose
pastatuose. Knygoje ,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“ aprašomų dvarų sąrašą
galima rasti ne tik knygoje, bet ir leidyklos svetainėje www. terrapublica.lt.
Na o patiems smalsiausiems ir labiausiai besidomintiems Lietuvos dvarų istorija, artėjanti vasara siūlo dideles galimybes tokius norus patenkinti. Pasiryžus kelionei ieškant istorinių objektų, svarbu turėti tikslą ir kuo daugiau informacijos, tuomet kelionė bus sklandi, o aplankyti objektai atsivers visu savo grožiu. O kelionės tikslas gali būti įvairus – galima aplankyti įdomiausias šalies vietoves arba, sakykime, įdomiausius šaltinius, pilis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pastatytas bažnyčias ar dar kitas mūsų pomėgius atitinkančias įdomybes.
Dvarų ir dvarviečių Lietuvoje kone 2 tūkst., tikrai ne visi tokie įdomūs, kad norėtume skirti jiems pusę metų. Tačiau aplankyti pačius įdomiausius rekomenduojama. O patys įdomiausi dvarai be pusdienio tyrinėjimų nepasiduoda. Tokiems norams labai pagelbėtų aukščiau įvardintas žinynas -
,,153 įdomiausi Lietuvos dvarai“. Kuo keliautojui galėtų pasitarnauti 320 puslapių didžiulis žinynas? 60 autorių (taip rašoma knygos galiniame viršelyje) tikrai nuoširdžiai padirbėjo. Knygoje pateiktas Lietuvos žemėlapis su pažymėtais įdomiausiais Lietuvos dvarais ir nuoroda į knygos puslapius – patogu sudarant kelionės maršrutą. Informacija apie dvarus labai išsami: istorija, valdžiusios giminės, išlikusių pastatų aprašymai, parkų, kitų su dvaru susijusių pastatų aprašymai, įdomybės. Tikrai viskas, ką reiktų žinoti apie dvarą planuojant jį aplankyti kaip keliautojui. Netgi senovinės nuotraukos su dvarininkais: taip ir atgyja prieš akis išsipusčiusios tų laikų damos ar susirūpinę savo ūkiu dvarininkai su gilia raukšle kaktoje.
Leidykla ,,Terra Publica“ pačiais įdomiausiais laiko Pakruojo, Verkių, Baisiogalos, Trakų Vokės, Joniškėlio, Žagarės, Plungės, Rokiškio, Švėkšnos ir Burbiškio dvarus. Visiems šiems dvarams siūloma skirti bent keletą valandų. Pavyzdžiui, Burbiškio dvarą geriausia aplankyti pavasarį žydint tulpėms, nors pasigėrėti puikiu parku ir gražiais jo tilteliais galima bet kuriuo metu. Pasirodo, Pakruojo dvaras yra didžiausias Lietuvoje, o jo ansamblį sudaro net 34 paminkliniai pastatai, išsidėstę 48,2 ha plote. Būtinai reikia apžiūrėti vandens malūną, arkinį tiltą ir gražius parko vartus. Rūmuose išlikę ir vertingų interjerų. Joniškėlyje, apie 25 km nuo Pakruojo, Karpių giminės statytas dvaras. Šio dvaro biblioteką tvarkė lietuviškų kalendorių pradininkas Laurynas Ivinskis, o dvarininko pastatytoje ligoninėje dirbo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. (Štai koks gali būti eruditas, kai gera knyga po ranka.)
Jei domitės menu ir interjerais, turėtumėte būtinai aplankyti ne tik Pakruojo, bet ir Verkių, Trakų Vokės ir Švėkšnos dvarus. Rokiškio dvare įsikūręs Rokiškio krašto muziejus. Jame eksponuojama grafų drabužių kolekcija, netoliese yra Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, ten stovi įdomi jos fundatoriaus Reinoldo Tyzenhauzo statula. Kiekvienam, aplankusiam Rokiškį, būtinai reikia pereiti pėsčiųjų alėja nuo dvaro iki bažnyčios, mat toks dvaro ir bažnyčios susiejimas – dvarininkų užmanymas.
Tiems, kas labai domisi žirgais, Žagarės dvaras turėtų būti tikras atradimas. Ten galima ne tik pajodinėti, bet pamatyti ir vieną seniausių Lietuvos žirgynų bei daugybę su žirgais susijusių savitos architektūros pastatų. Buvusiose dvaro arklidėse išlikę autentiškų detalių bei senovinis keraminių plytelių grindinys. Reikės pasikviesti į kelionę ir pusseserę, ji tikra žirgų mylėtoja.
Parengta pagal Daivos Survilaitės informaciją.
„manorajonas.lt“ inf.
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
