Mano rajonas

Prasidėję nauji metai atneša ne tik kalendorinius pokyčius, bet ir gausybę gyvenimiškų naujovių: socialinėje, ekonominėje, sveikatos, finansų ir kitose mūsų gyvenimo srityse. Deja, ne visos naujovės bus malonios – laukia kai kurių dalykų brangimas, nauji mokesčiai, o analitikai netgi kalba apie galimą naują ekonomikos krizę.

Vieni pirmųjų šių metų įstatyminius pokyčius pajuto smulkieji verslininkai – „kioskininkai“: nuo sausio 1-osios šalyje įsigaliojęs draudimas prekiauti alkoholiu dalį šių pardavėjų netgi privertė užsidaryti. Kiti žada išsiparduoti prekes ir baigti veiklą, mat be alaus ir sidro nepavyksta pakankamai uždirbti. Jei Šakių rajone tokia veikla nebuvo itin populiari, tai didmiesčių smulkiesiems verslininkams tokios naujovės kirto iš peties.

Naujuosius pokyčius dar pernai iniciavo Seimo Sveikatos reikalų komitetas su pirmininku Antanu Matulu priešakyje. Alaus pardavimas kioskininkus, kurie (delfi.lt duomenimis) teparduoda vos apie 2 proc. viso šalyje parduodamo alaus, gelbėdavo pabrangus tabako gaminiams – jų kioskuose perkama vis mažiau ir mažiau, o kitos smulkios prekės kioskuose esą laikomos vos ne kaip puošmena.

Apie iškilusias nemenkas finansines problemas kalba ir mažosios alaus daryklos, prekiavusios sava produkcija mažuose prekybos taškuose. Tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo pataisos numato ir šiokias tokias išeitis: kioskininkams leidžiama įrengti paviljonus, tačiau jose prekyba negalės vykti per langelį – klientas turės turėti galimybę įeiti į paviljoną.

 Tai tik viena iš daugelio naujovių, pradėjusių „veikti“ iškart po Naujųjų metų sutiktuvių. Dalį maisto produktų gali branginti kelis kartus padidintas gamtos išteklių mokestis – jis pakilo netgi tiems verslininkams, kurie gamyboje naudoja vandenį. Nuo 1 iki 7 ct už kWh pabrango elektros energija. Sodros biudžete žioji maždaug 2,3 mlrd. Litų skylė – ją kažkokiu būdu vis tiek teks užpildyti, ir, greičiausiai,- dirbančių ir mokesčius mokančių lėšomis.

Delfi.lt sausio 21 dieną išplatino publikaciją, kurioje cituojama BBC atlikta ekonomistų apklausa. Ji rodo: šiemet į Europą gali sugrįžti recesija - penktadalis apklaustųjų teigė, kad šiuo metu 17 narių turinti euro zona bus kitokia. O galimą euro zonos subyrėjimo galimybę spėjo iki 40 apklaustų ekonomistų. Apie euro zonoje planuojamas dideles reformas kalba ir lietuvis europarlamentaras Zigmantas Balčytis: tai taip pat reiškia, kad kitąmet euro zonos šalių ekonomikų laukia sukrėtimas.

Vadinasi, būtent finansinis saugumas šiemet taps aktualiu kiekvienam lietuviui. Etnologas profesorius Libertas Klimka teigia, jog kitąmet prognozuojamas didesnis saulės aktyvumas - tai gali pakenkti sveikatai, tačiau ir įkvėpti naujiems darbams. O tai reiškia pakankamai permainingą, bet tuo pačiu ir įdomų gyvenimą 2012 metais.

Ir visgi finansiniai reikalai žmonėms buvo, yra ir bus bene svarbiausi. Ypač tuomet, kuomet sunkiai juose tvarkytis sekasi aukščiausio lygio valstybinėms institucijoms. Tuomet vis atsigręžiama į savivaldybes. Štai ir šių metų pradžioje Finansų ministerija pareiškė: savivaldybės turėtų peržiūrėti rezervo naudojimo taisykles, o savivaldybių administracijų direktorių rezervo lėšos turi būti naudojamos toms reikmėms, kurių negalima suplanuoti rengiant ir tvirtinant savivaldybės biudžetą.

Prie tokių išlaidų galima priskirti ir lėšas, kurios dalinamos kaip šiokia tokia kompensacija stichinių nelaimių metu patirties žmonių nuostoliams bent kiek kompensuoti. Taip praėjusių metų pabaigoje pasielgė ir rajono savivaldybės valdžia – skyrė 50 tūkst. litų žmonėms, praėjusios vasaros pabaigoje nukentėjusiems nuo uraganinio vėjo. Bent kiek kompensuoti nuostolius prieš tai buvo atsisakiusi Vyriausybė.

Nors visus praėjusius metus  Vyriausybės rezervo galėjo būti naudojamos išskirtinai tik ekstremalioms situacijoms ir įvykiams likviduoti bei jų padariniams šalinti; įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse organizacijose vykdyti, vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, žymių Lietuvos visuomenės veikėjų laidotuvių išlaidoms padengti bei humanitarinei pagalbai teikti. Pernai toks Vyriausybės fondas sudarė 4,5 mln. litų (2008 metais buvo net 40 mln. litų).

Nemaža dalis aukščiausio rango politikų didžiausiu praėjusių metų valdžios nuopelnu laiko pensijų atkūrimą į prieškrizinį lygį. Tačiau kiti politikai teigia, kad tai susiję su šiemet vyksiančių rinkimų į Seimą kampanija vyresnės kartos rinkėjams masinti. Tuo tarpu valdžia nesiryžo didinti minimalios algos, neįteisino dalies planuotų PVM lengvatų, niekaip neįveikė šilumos ūkio problemų, įvedė ne visai aiškų prabangaus nekilnojamojo turto apmokestinimą ir kt.

Tai tik menka dalelė šiemet prasidėjusių pokyčių Lietuvoje. Kurie, kaip ir kasmet, labai priklausys ir nuo viso pasaulio gyvenimiškų tendencijų. Šiandien aišku viena: kol lietuvis minimaliam atlyginimui per valandą gali uždirbti tik 5,25 lito,  vokietis daugiau nei 27 litus, o norvegas net apie 55 litus, tol Lietuvai, o kartu ir jos valdžiai, bus kur stengtis.

Parengta pagal delfi.lt, lrv.lt informaciją.