Mano rajonas

Nors šiuo metu ir pats karščiausias metų laikas, apie būsto šildymą praktiškai net minčių nekyla, aukščiausios šalies ir rajono institucijos laužo ietis ginčuose tiek dėl centralizuotai teikiamos šilumos kainų, dėl jos perdavimo principų, kompensacijų ir kitų dalykų. Šiame kontekste, kaip niekad, vis garsiau girdisi ir kitus šalies gyventojus, kurie būstą šildosi patys, ginančių politikų argumentai.

Nors šiuo metu Lietuvoje pats šilčiausias metų laikas, visuose valdžios sluoksniuose kalbama apie netrukus ateisiantį šildymo sezoną. Šakių rajono taryba birželio pabaigoje patvirtino naują (tiksliau, pakoregavo iki tol buvusį) mokestį. Juo buvo nustatytas uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ taikomą daugiabučių namų butuose ir kitose patalpose įrengtų atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis: 3,47 litai per mėnesį už apskaitos prietaisą. Su PVM tai bus 4,2 lito kas mėnesį.

Pagrindą tokiam mokesčiui davė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija dar praėjusių metų liepą, nustačius, kad atsiskaitomuosius karšto vandens prietaisus daugiabučio butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjai ar kiti asmenys, teikiantys atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis - tai mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų pastatymą, keitimą, patikros atlikimą, remontą, rodmenų nuskaitymą.

Mokestis gali būti taikomas, kai apskaitos prietaisas įrengtas ir jis nuosavybės teise priklauso aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui. Apskaitos prietaisus įrengs, jų priežiūrą bei patikrą vykdys UAB ,,Šakių šilumos tinklai“. Nors tai ir ne kosminiai pinigai, tačiau centralizuota šiluma besinaudojantiems žmonėms, daugiausia daugiabučių namų gyventojams, tai bus dar vienas papildomas mokestinis įsipareigojimas.

Įkandin šių dalykų apie centralizuotą šilumą pastaruoju metu dažnai diskutuoja ir aukščiausių šalies institucijų politikai. Neseniai Seimas atmetė Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kuriomis planuota suteikti galimybę sąžiningiems vartotojams išvengti mokėjimo už nesąžiningųjų suvartotą karštą vandenį ir šilumą. Ši problema visu aštrumu iškyla kone kasmet, būtent vasarą, kai daugiabučių namų gyventojai gauna iki tol neregėto dydžio sąskaitas už taip vadinamą „gyvatuką“.  Kurio sąskaita, kaip leidžia įstatymas, būna savotiškai „nurašomi“ visi šilumininkų patirti nuostoliai dėl nesąžiningų vartotojų ar ne ekonomiškų šildymo sistemų.

Pristatydami tokias pataisas, Seimo valdančiosios daugumo atstovai argumentavo: nauja tvarka būtų naudinga norintiems sąžiningai ir laiku už sunaudoto vandens ir šilumos kiekį atsiskaityti vartotojams – neliktų galimybės aplaidiems šilumos ir karšto vandens tiekėjams visus netikslumus ir sukčiavimus perkelti ant sąžiningų vartotojų pečių, nežabotai didinant vadinamąjį „gyvatuko mokestį“. Karšto vandens tiekėjai būtų priversti išsiaiškinti sukčiaujančius vartotojus, labiau rūpintis karšto vandens tiekimo nuostolių mažinimu. Šie dalykai mažiausiai porą kartų akcentuoti ir viešuose Šakių miesto daugiabučių namų gyventojų susitikimuose su rajono valdžios ir bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ vadovais.

Skirtingų politinių krypčių politikai ietis laužo ir dėl įvairių lengvatų centralizuotą šilumą naudojantiems šalies gyventojams. Seimas ir šiemet nutarė, kad centralizuotai teikiamai šilumai bus taikomas tik 9 proc. pridėtinės vertės tarifas (visiems kitiems vartotojams ir pirkėjams taikomas 21 proc. mokestis). Lengvata galios iki kitų metų rugpjūčio.

Tačiau dalis gyventojų ja negalės pasinaudoti - lengvata toliau džiugins tik tuos namų ūkius, kurie perka centralizuotai gaminamą šilumą. Visi anglimis, malkomis, dujomis ar elektra būstus individualiai besišildantys gyventojai už kurą ir toliau mokės 12 proc. didesnį PVM. „Ką reiškia šis įstatymas ir visi tie procentai, geriausiai iliustruoja paprastas paskaičiavimas: tarkime žmogus, turi 100 kvadratų prabangų butą Vilniaus centre, kitas pilietis turi tokio pat ploto namą Alytuje. Pirmasis šildosi centralizuotai gaminama šiluma, antrasis gamtinėmis dujomis. Tarkime, ir vienam, ir kitam kvadratinio metro apšildymas kainuoja 4 litus per mėnesį, iš viso po 400 litų. Skirtumas tik toks, jog individualaus namuko savininkas 400 litų ir sumoka, o brangaus buto šeimininkui beveik 50 litų kompensuoja valstybė, taikydama mokestinę lengvatą“,- tokius prieš argumentus šalies valdančiųjų sprendimui išsakė Darbo partijos atstovas Seime Kęstutis Daukšys. Padauginus jo įvardintą sumą iš trijų, dar pridėjus po 30 litų už mažiau šaltus rudens ir pavasario mėnesius, susidaro tokia situacija: už patalpų šildymą privačios valdos savininkas sumoka pustrečio šimto litų daugiau. Nekalbant apie karštą vandenį, kurio pašildymas visus metus kainuoja skirtingai. Tokią dviprasmišką situaciją, anot K.Daukšio, jautrina ir tai, kad tarp mokančiųjų visą PVM yra daug socialiai jautrių visuomenės grupių: mažas pajamas gaunantys kaimų, rajonų centrų gyventojai.

„manorajonas.lt“ inf.