Lietuvos darbo biržos (LDB) vadovai šalies žiniasklaidai pareiškė:
maždaug trečdalis šalyje esančių bedarbių nėra tikri. Jie esą dirba nelegaliai,
tuo pat metu naudojasi ir proga gauti valstybės teikiamas socialines
garantijas. Tačiau apie tokią situaciją eiliniai šalies gyventojai kalba nuo
pat ekonominio sunkmečio pradžios. Ir tik įvedus griežtesnę mokestinę politiką,
gerokai šoktelėjo oficialių bedarbių skaičius, ėmė matytis tikrieji lietuvių
emigracijos skaičiai. Nors apsidairius aplink, rastume ne vieną ir ne
du dirbančius, bet besinaudojančius darbo biržos paslaugomis ir socialinėmis
lengvatomis.
Šių metų vasaros pradžioje Kauno ir Alytaus Lietuvos darbo biržos skyriuose buvo atlikti eksperimentai: daugiau nei 1,5 tūkst. ilgalaikių bedarbių darbo birža pasiūlė įvairių darbų, tarp jų – ir viešųjų, arba pasitobulinti mokymo kursuose. Tačiau tik kas trečias bedarbis tokiu kvietimu susidomėjo, likusieji neatvyko į biržą apskritai arba atmetė darbo pasiūlymą be pateisinamos priežasties. Darbo biržos specialistai tuomet įžvelgė ir kitą faktą: didžioji dalis atsisakiusiųjų pradėjo darbuotis įsigiję verslo liudijimą arba staiga pasirašė darbo sutartis.
Lietuvos darbo biržos direktorius tuo pačiu pripažino: nesitikima nustatyti didžiosios dalies netikrų bedarbių, nes tam tiesiog trūksta pajėgų. Ne tik darbo birža, bet ir Valstybinė darbo inspekcija, kuri visoje Lietuvoje nelegalaus darbo atvejams nustatyti turi vos penkis inspektorius. Tuo tarpu oficialių bedarbių sąrašas liepos pradžioje šalyje siekė 324 tūkst. (arba 15 proc. darbingo amžiaus gyventojų). Vien per 2009 metus nedarbo išmokoms reikėjo 539,3 mln. litų, kai 2008 metais ši suma buvo apie 153,1 mln. litų. Per pirmąjį šių metų pusmetį valstybė išmokoms jau išleido apie 234,1 mln. litų.
Kad dalis oficialių, valstybės remiamų bedarbių tik naudojasi šiuo statusu, nors ir gauna kitų pajamų, rodo ir šių metų pradžios faktas: vos paaiškėjus, kad socialinio draudimo mokestį privalo mokėti visi šalies gyventojai, net ir neturintys oficialių pajamų, tačiau nesantys darbo biržos sąrašuose, tokių skolininkų atsirado apie 200 tūkst. Tuomet į teritorinius Lietuvos darbo biržos skyrius plūstelėjo bedarbių eilės. Taip jie išvengė prievolės per mėnesį iš savo kišenės valstybei mokėti po 72 litus. Lietuvos darbo biržos duomenimis, bedarbiais tapo ir tie žmonės, kurie oficialiai Lietuvoje nedirbo pastaruosius kelerius metus.
Apie tai byloja ir šių metų pradžios pokyčiai Šakių darbo biržoje: jei vasario 1 dieną rajone buvo apie 11,2 proc. bedarbių, o nedarbas kas mėnesį paaugdavo apie 0,3 proc., tai balandžio 1 dienai, kuomet buvo įvardinta 72 litų socialinio draudimo mokesčio „skola“, bedarbių skaičius jau siekė 12,3 proc. Šiuo metu nedarbas rajone jau siekia apie 15 proc.
Darbo rinkos ir gyvenimo kokybės analitikai stebi dar vieną dalyką: Lietuvos, ne taip kaip daugelio kitų ES valstybių gyventojai, ypač gaunantieji tik minimalų uždarbį, faktiškai net negalėtų pragyventi. Skaičiuojama, kad šiuo metu vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro apie 1,7 tūkst. litų, minimali alga „į rankas“ kiek didesnė nei 700 litų. Skaičiuojama, kad vien būstas vidutiniškai šeimai kainuoja nuo 300 iki 800 litų per mėnesį. Taupydama bei valgį gamindama namuose, vidutiniškai maistui per mėnesį statistinė Lietuvos šeima išleidžia apie 600–800 litų, automobilio kurui per mėnesį vidutiniškai išleidžiama dar apie 300–500 litų. Tad suskaičiavus visas išlaidas, galai pajamų – išlaidų skaičiuotėje niekaip nesusiveda. Tai taip pat iš dalies gali byloti apie tikrą/netikrą situaciją šalies darbo biržoje.
Žinoma, nemenką dalį pajamų į šalies ekonomiką įneša ir finansinė emigrantų injekcija saviškiams čia, Lietuvoje. O kad emigravusiųjų yra šimtai tūkstančių, byloja vos vieno – liepos – mėnesio skaičiai: liepą išvykimą užsienin oficialiai deklaravo beveik 11 tūkst. lietuvių; birželį – beveik 9 tūkst.; gegužę – daugiau nei 10 tūkst.; balandį – 11,3 tūkst. lietuvių.
Kol Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja išvykstančius užsienin, kol darbo birža planuoja imtis priemonių „netikriems“ bedarbiams pažaboti, darbuotojo – darbdavio santykių lazda jau sukasi kitu galu. Dar visai neseniai drastiškai atleidinėję iš darbo žmones, mažinę jiems atlyginimus po ekonominės krizės priedanga, dalis darbdavių jau dabar skundžiasi, kad sunku rasti norimą specialistą, ypač kvalifikuotą. Apie tai jau garsiai kalba stambiosios statybinės šalies įmonės, įgyvendinančios stambius ES remiamus projektus.
Pasinaudota ELTA, BNS, delfi.lt, socmin.lt, ldb.lt informacija.
„manorajonas.lt“ inf.
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
