Mano rajonas

Gruodžio 27 dieną Ūkio ministras Rimantas Žylius Lietuvos radijui tvirtino: Lietuva turėjo vieną didžiausių augimų visoje ES. Tuo tarpu kitos šalies žiniasklaidos priemonės tą pačią dieną pažėrė aibę informacijos, kuri priešingai apibūdina šalies ūkio dabartį: Lietuva vis dar rikiuojasi ne tarp pažangių tos pačios ES valstybių.

Gruodžio 27 dieną šalies Ūkio ministras Rimantas Žylius Lietuvos radijo laidoje nedviprasmiškai tikino: „Šie metai Lietuvos ekonomikai buvo ypatingai geri. (...) mūsų verslas parodė, kad turi labai daug vidinės jėgos, kaip atsilaikyti nuo milžiniškų problemų, kurios buvo užgriuvusios visą pasaulinę ekonomiką. Sugebama pasinaudoti, kad konkurentai yra atsidūrę irgi sudėtingose situacijose“.

Šiuos savo žodžius jis palydėjo teiginiu, esą šiemet Lietuvos gyventojai „apturėjo“ didėjantį miestiškąjį Lietuvos BVP (jį kuria būtent eksportas), o šis augimas buvo vienas didžiausių ES. Tarp argumentų, esą lėmusių tokius teigiamus pokyčius valstybei, ministras nurodo verslo kontrolės supaprastinimo mechanizmus, pasikeitusių inspektorių požiūrį į verslininkus ir kitus administracinius svertus.  Ūkio ministerijos duomenimis, šiemet šalyje įregistruota per 8 tūkst. naujų verslo įmonių.

Tačiau tuo pačiu ministras sutiko: viena didžiausių bėdų tiek šalies verslui, tiek pačios šalies išgyvenimui buvo tebesitęsianti emigracija. „Aš nemanau, kad Lietuva šiuo metu mąsto sistemiškai ir efektyviai kovoja su skurdu ir nelygybe, nuolat didėjančia. Eksportas neatlaikys tos didėjančios suirutės, todėl pirmiausia reikia žiūrėti, kaip susitvarkyti šalies viduje“, – savotišką prieštaravimą R.Žylio teiginiams pateikė Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Povilas Gylys.

Kitokių argumentų R.Žylio džiaugsmui turi ir vyriausiasis AB „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Jo manymu,  teisūs yra šalies gyventojai, kurie įvairiose apklausose teigia, jog šie metai buvo sunkūs: namų ūkių pajamos šiemet buvo mažos ir net jei didėjo, didėjo daug lėčiau nei vartojimo kainos.

Kad valstybėje eiliniams piliečiams mistiškai skambantis BVP, nors ir augo, neatspindi lietuvių kasdienybės situacijos, rodo ir pastarojo laikotarpio šalies valdžios gvildenti įstatyminiai dalykai:  įvestas naujas „prabangaus“ nekilnojamo turto mokestis; pakeista žemės apmokestinimo tvarka; sumažinti pervedimai į pensijų fondus; apmokestintos laikmenos; padidinti mokesčiai už išteklius; 2-3 kartus padidintas kelių naudotojo mokestis.

Šalies degalų rinka rodo ir dar vieną gyvenimišką grimasą: kad ir kiek lietuviai besistengtų taupyti degalų sąskaita, rinka (tyčia ar netyčia) jiems vis iškrečia nemalonius pokštus. Kaip rodo tyrimai, šalyje sparčiai mažėja benzino pardavimai – tautiečiai vis labiau naudojasi mažiau degalų sunaudojančiais dyzeliniais automobiliais. Tačiau tuo pačiu šio kuro kainos jau beveik susilygino su populiariausios markės benzino kaina. Ir grasina netgi ją aplenkti.

Dyzelino, kurį lietuviai rinkosi iš esmės vien taupymo sumetimais, kaina esą auga tik „dėl augančios šio kuro kainos pasaulinėje rinkoj“. Tai bene dažniausiai vartojama sąvoka, kai tik kyla vartotojų nepasitenkinimas augančiomis kuro kainomis. Noras, kad būtų geriau, virto „kaip visada“?

Na o visi aukščiau išvardinti dalykai vienaip ar kitaip atsispindi ir šalies finansuose. Ypač – šalies biudžete, arba „Sodros“, kuri garantuoja gyvybiškai svarbių socialinių poreikių patenkinimą, biudžete. Šiomis dienomis šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2012 metų „Sodros” biudžeto įstatymą – jis numatomas su 2,3 mlrd. litų deficitu. Tai – milžiniškas deficitas, nes visas šalies metų biudžetas būna maždaug 23-25 mlrd. litų.

 Šis biudžetas įtvirtina nuostatą, kad nuo kitų metų pradžios bus grąžintos sumažintos senatvės ir neįgalumo pensijos (į prieš krizinį laikotarpį), tačiau liks sumažinta daugelis išmokų; bedarbių pašalpos, motinystės (tėvystės) ir ligos pašalpų „lubos“ liks maždaug šių metų lygyje. Pensijoms 2012 metais planuojama skirti didžiąją dalį visų išlaidų apie  8, 2 mlrd. Litų; ligos ir motinystės socialiniam draudimui – 1,31 mlrd. Litų; nedarbo socialiniam draudimui – apie 0,377 mlrd. litų. Nes iki naujų rinkimų į šalies Seimą nebeliko nė metų...

Parengta pagal delfi.lt; president.lt; lrv.lt informaciją.

„manorajonas.lt“ inf.