Mano rajonas

Liepos 13-ąja, po keleto itin kaitrių dienų, dalį Lietuvos prausė stipri liūtis. Būta ne tik vėtros, bet ir žaibų, medžių laužymo, potvynių ir kitokio pobūdžio stichinių nelaimių padarinių. Šakių rajone liūtis praėjo pakankamai ramiai, be didesnių sukrėtimų.

Liepos 13-osios pavakarę, šakių padangė staiga gerokai aptemo, nuo itin smarkaus vėjo ėmė linkti medžių šakos, prapliupo itin smarki liūtis. Tuo metu šalies žiniasklaidos priemonės jau skelbė apie tik praūžusios vėtros padarinius pietinėje Lietuvos dalyje, apie ten užfiksuotus potvynius, gaisrus ir kitas bėdas.

Tačiau Šakių rajoną, panašu, vėtra su liūtimi pasiekė jau gerokai išsikvėpusi. Nors lietaus gauta – bent jau Šakiuose, įprastose vietose, po smarkaus lietaus gatvės kurį laiką buvo patvinusios. Apie kokius nors rimtesnius nuostolius, išskyrus keletoje rajono vietų nulaužtas medžių šakas ar medelius, nepranešama.

Kaip skelbia Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, liepos 13 dieną nuo žaibo iškrovos šalyje kilo mažiausiai du gaisrai. Alytaus rajono Likiškėlių kaime nuo žaibo iškrovos užsiliepsnojo ūkinis pastatas. Gaisro gesinimo metu sodybos kieme jos šeimininkas prarado sąmonę. Kol atvyko greitoji pagalba, ugniagesiai jam darė dirbtinį kvėpavimą, tačiau medikai konstatavo žmogaus mirtį. Per gaisrą supleškėjo pastato stogas, lentinės sienos, sudegė apie 8 tonos šieno. Tą pat dieną nuo žaibo iškrovos užsidegė ūkinis pastatas Kaišiadorių rajono Neprėkštos kaime. Gaisro metu nudegė stogas, apdegė medinės sienos, viduje sukrauta mediena, apie 3 tonos šieno bei namų apyvokos daiktai.

Iš viso praėjusią parą, praūžus vėtrai, priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai suskaičiavo, jog Lietuvoje 36 kartus važiavo šalinti nuvirtusius medžius: Kauno apskrityje 10 kartų, Klaipėdos - devynis, Alytaus – šešis, Marijampolės – penkis, Tauragės – keturis, Šiaulių – du. Klaipėdos ligoninės reanimacijoje gydoma žaibo nutrenkta moteris.

Būtent pastarųjų nelaimių labiausiai ir baiminamasi. Specialistai pataria: perkūnijos metu esant lauke, reikėtų nusileisti į kuo žemesnę vietą; žmogus jokiu būdu neturėtų bėgti, važiuoti dviračiu, naudotis skėčiu. Negalima slėptis po aukštais medžiais, prie stulpų, elektros laidų bei kitokių metalinių daiktų, pavyzdžiui, vielinės tvoros. Ypač pavojinga stovėti prie ąžuolo, tuopos, guobos, eglės, nes į juos trenkia dažniausiai. Europoje retai trenkia į klevus, beržus, akacijas. Perkūnijos metu negalima maudytis ir netgi nepatartina būti arti vandens telkinio, negalima liesti vandens talpų, nes vanduo – puikus laidininkas.

Na o jei nutiko tokia bėda, žmogui, į kurį pataiko žaibas, pirmiausia reikia atlaisvinti kvėpavimo takus: paralyžiuojamas liežuvis, kuris juos užkemša. Ir, kol atvyks medikai, būtina pradėti daryti dirbtinį kvėpavimą.

Pasinaudota vpgt.lt, delfi.lt informacija.

„manorajonas.lt“ inf.