Žinant, jog 2010-ieji finansine prasme bus ne ką geresni nei praėję
metai, vis didesniais rūpesčiais gyvena valstybinės ar savivaldybės pavaldumo
įstaigos, institucijos. Viena tokių –
antrus metus skaičiuojantis Šakių visuomenės sveikatos biuras. V.Lebedžinsko
vadovaujamą įstaigą neramina ir kartais pasigirstančios aukštų valdininkų
kalbos apie tokių įstaigų nereikalingumą ar net naikinimą. Tačiau net ir šie
dalykai neužgožia V.Lebedžinsko ir jo vadovaujamo kolektyvo tikėjimo, kad tai,
ką atlieka jų įstaiga, labai reikalinga visuomenei. Nors nei metru, nei
kilogramais jų darbo naudos neišmatuosi.
2008-ųjų rudenį rajono savivaldybės įsteigta institucija- Visuomenės sveikatos biuras - per neilgą veiklos laikotarpį pasikeitė neatpažįstamai. Iš ankšto kabinetuko Šakių rotušėje įstaiga persikėlė į pakankamai erdvias, valstybei priklausančias maždaug 160 kv. metrų ploto patalpas Šakių ligoninės teritorijoje (higienos centro pastate). O kūrimosi pradžioje tebuvęs vienas etatas (vadovo, kuriuo tapo konkursą laimėjęs Kudirkos Naumiesčio gydymo įstaigai vadovavęs Viktoras Lebedžinskas) šiuo metu virtęs jau beveik 10 etatų. Be vadovo, Visuomenės sveikatos biure dar dirba buhalterė, visuomenės stebėsenos programų specialistas, visuomenės sveikatinimo programų specialistas bei vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros specialistas. Pastarojo pavaldume dar yra mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, atliekantys profilaktinę – edukacinę veiklą rajono mokyklose. Tokių specialistų rajone yra devyni, dalis jų dirba ne vienoje konkrečioje mokykloje, o keliose.
Tiesa, etatų biure yra mažiau nei kad išvardintų pareigybių - devyni. Nes
didžioji dalis darbuotojų dirba ne visą darbo dieną, kai kurie išpildo vos 0,25
etato. Visuomenės sveikatos biurui vadovaujantis V.Lebedžinskas teigė, kad šiuo
metu tai yra optimalus dirbančiųjų skaičius, nes išlaikyti didesnį skaičių
etatų biuras vargu ar pajėgtų, ypač šiuo metu, kai Lietuvą kausto ekonominis
sunkmetis. Tačiau “karpyti” etatų V.Lebedžinskui taip pat nesinorėtų – veiklos,
kuria užsiima ši profilaktinė – edukacinė institucija, rajone, pasak
V.Lebedžinsko, nestinga. “Dažnai visuomenė girdi ar žino tik įvairių procesų
rezultatus: visuomenė senėja; gimstamumas mažėja; mirtingumas auga; jaunimo
fizinė sveikata prastėja ir pan. Tačiau visa tai vyksta ne be priežasčių,
visuose procesuose yra dėsningumai. O juos sužinoti galima tik stebint,
tiriant, analizuojant. Viena didžiausių šiuo metu veiklų mūsų biure tai ir
yra”,- kalbėjo V.Lebedžinskas.
Jis linkęs nebrėžti tiesaus brūkšnio tarp jo vadovaujamos įstaigos veiklos ir naudos bei finansavimo. Pasak V.Lebedžinsko, ne viską gyvenime galima išmatuoti metrais ar kilogramais. “Aš svarstau taip: laiku neįžvelgus priežasčių, pagal tyrimų metu gautas išvadas nepakoregavus tam tikrų procesų, vėliau mes mokame daugiau nei kad būtų kainavęs savalaikis darbas. Jei žinosime, kad mirtingumas auga,kad visuomenės sveikata prastėja, bet nežinosime pagrindinių to priežasčių, mes vis daugiau lėšų iš bendro biudžeto mokėsime pašalpų forma. Nuo to prastės ir visuomenės sveikata, ir jos socialinis lygmuo, ir ekonominis lygis”,- dalinosi mintimis Visuomenės sveikatos biuro vadovas.
Visas savo mintis V.Lebedžinskas kartu su kolektyvu ir bando įgyvendinti realybėje. Periodiškai rengiamos atmintinės įvairiomis visuomenės sveikatinimo temomis. Atliekami tyrimai, akcijos, kurių metu ne tik kalbama apie kokią nors žalą ar naudą, bet ir įprasminama tai fiziškai. Kad ir pernykštė akcija, kuomet Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai dalino atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes dviratininkams, pėstiesiems. “Gal tik man taip atrodo, bet dviratininko be liemenės šiuo metu jau reikėtų gerai paieškoti. Sutinku, tai ne tik mūsų įstaigos nuopelnas, bet visuomenės lygis, jos kokybė ir priklauso nuo visų institucijų bendro darbo. O jei to darbo vaisiai duoda naudą, vadinasi, visos tos veiklos grandys visuomenei reikalingos”,- taip mano V.Lebedžinskas.
Grandys grandimis, tačiau bet kokiai veiklai reikia lėšų. Taip pat Visuomenės sveikatos biurui. Nors tokio pobūdžio įstaigų šalyje yra apie 25, tačiau kažkokios konkrečios, jas visas vienijančios, valstybinės institucijos nėra. Galbūt dėl to, kad visų visuomenės sveikatos biurų steigėjos yra savivaldybės. Nors ir steigė biurus Vyriausybės nurodymu. Iš dalies tokia situacija lemia ir biurų finansavimo procesą: Šakių visuomenės sveikatos biurui įsikūrus 2008 metų rugpjūtį, rajono savivaldybė jo gyvavimui skyrė apie 15 tūkst. litų (maždaug po 3 tūkst. litų mėnesiui), Vyriausybė dar pridėjo apie 70 tūkst. litų (apie 14 tūkst. litų mėnesiui). Tačiau jau 2009 metais, šalį vis labiau apimant sunkmečiui, finansavimo schema gerokai pasikeitė: rajono savivaldybės indėlis pernai į biuro veiklą buvo per 60 tūkst. litų (apie 5 tūkst. litų mėnesiui), o valstybės biudžeto indėlis – apie 100 tūkst. litų (kiek daugiau nei 8 tūkst. litų mėnesiui). Nors Vyriausybės sukurtoje programoje ir buvo nurodyta: valstybė skiria du trečdalius, savivaldybė – vieną trečdalį būtinų veiklai lėšų.
Biuras išgyveno, lėšų užteko. Nes didžiosios investicijos į jo veiklą buvo dar kūrimosi pradžioje: apsirūpinimas ryšio, transporto priemonėmis, įsikūrimas naujose patalpose ir kt. Šiuo metu didžiausias V.Lebedžinsko rūpestis – ieškoti lėšų darbuotojų išsaugojimui ir būtinoms veiklai priemonėms įsigyti. Biurui dar reikėtų ir antro automobilio, nes visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose, nereziduoja vienoje vietoje, o aptarnauja po kelias įstaigas. Didžiausi biuro veiklos finansavimo šaltiniai – rajono savivaldybės biudžetas, Vyriausybė, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, įvairios programos. Ir – galimybė užsidirbti patiems, teikiant visuomenei reikalingas paslaugas.
Šia kryptimi šiemet Šakių visuomenės sveikatos biuras ir nutarė žengti. Jau artimiausiu metu biuras greičiausiai gaus licencijas verstis tam tikromis veiklomis, rajono taryba netrukus turėtų patvirtinti ir planuojamų paslaugų įkainius. Visuomenės sveikatos biuro specialistai planuoja organizuoti higienos įgūdžių darbo vietoje mokymus (ypač to reikia švietimo įstaigose), pirmosios medicinos pagalbos teikimo kursus (ypač tai aktualu besimokantiems vairuoti, nes mokymo kursų organizatoriai tokio pobūdžio specialistus priversti atsivežti iš kitų rajonų). Taip pat planuojama organizuoti kursus tiems, kuriems įstatymiškai privaloma išklausyti teorijos apie alkoholio ir narkotikų žalą kursą dėl įvairių visuomenei pavojingų prasižengimų. V.Lebedžinskas jau turi įsigijęs ir tam būtinų priemonių, vaizdinės medžiagos, atitinkamas kvalifikacijas jau turi įgiję ir jo pavaldiniai.
Tačiau planai planais, bet visuomenės sveikatos biurai, sprendžiant iš pokalbio su V.Lebedžinsku, tampa vis didesniu valdančiųjų taikiniu kare su ekonomine krize. Dabartinė šalies valdžia įžvelgia, kad galbūt visuomenės sveikatos biurai nėra reikalingi, galbūt net dubliuoja valstybinių darinių – visuomenės sveikatos centrų veiklą. V.Lebedžinskas dėl tokių valdžios minčių nestresuoja – jo manymu, net jei ir būtų nutarta naikinti tai, kas savivaldybėse kurta tai pačiai Vyriausybei nurodžius, pasaulio pabaiga neateitų. Tačiau gaila būtų to beprasidedančio darbo, pradėtų įgyvendinti idėjų. Ne tik dvasinių, bet ir materialių: šiuo metu Šakių visuomenės sveikatos biuras teikia paraišką ES paramos fondams. Tikimasi gauti maždaug 670 tūkst. litų. Už juos planuojama renovuoti pastatą, kuriame įsikūręs biuras, jo patalpas pritaikyti šiuolaikinei įstaigos veiklai. Galbūt ir automobilį pavyktų įsigyti, būtinos įrangos. Rajono savivaldybei tokie Šakių visuomenės sveikatos biuro planai nekainuotų nė lito, o už gautas paramos lėšas būtų renovuotas valstybei priklausantis pastatas.
| < Ankstesn |
|---|