Kiek atvėsus orams, bet kas, nuėjęs miškan, pastaruoju metu tikina: grybų
miške - kaip šieno! Ir ne tik įprastų „liaudiškų“ (ūmėdžių, ruduokių ir pan.),
bet ir „kilmingų“ grybų: baravykų, raudonikių, voveraičių. Tačiau Marijampolės
visuomenės sveikatos centro specialistai linki grybautojams „neapakti“ nuo
grybų gausos, ir naudoti juos tik laikantis visų atsargumo priemonių. Nes
grybai – vienas iš augalų, galintis lemti rimtus sveikatos sutrikimus ar net
pavojų gyvybei.
Kaip praneša Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė ryšiams su visuomene Daiva Klimavičienė, nei šiais, nei praėjusiais metais į buvusios apskrities gydymo įstaigas nebuvo kreiptasi dėl apsinuodijimų grybais. Visuomenės sveikatos centro specialistai tikisi, kad gyventojai ir šiuo grybavimo sezono metu rūpinsis ne kuo pilnesniais grybų krepšiais, bet savo sveikata ir gyvybe.
Tuo pačiu sveikatos srities specialistai profilaktiškai primena, kaip reikėtų elgtis naudojant grybus maistui. Rekomenduojama: rinkti tik gerai pažįstamus grybus, būti ypač atsargiems renkant pievagrybius, nes jie panašūs į blyškiąsias musmires. Ūmėdės, žaliuokės bei vadinamieji ,,kalpokai“ itin lengvai supainiojami su žalsvosiomis musmirėmis! Rinkti tik jaunus grybus, nes senuose, peraugusiuose grybuose gali būti susikaupę daug nuodingų junginių. Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus grybų sutvarkyti iš karto, juos geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nelaikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet grybai genda greičiau. Šviežius grybus reikia valgyti tik tinkamai apdorojus. Pirmiausia juos reikia kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, kad neliktų žemių ir kitų nešvarumų. Paruoštus vėlesniam vartojimui grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve nuo 0 iki +6° C temperatūroje. Nepirkti turguje grybų konservų, nes neaišku, kokiomis sąlygomis ir kaip jie galėjo būti pagaminti. Be to, niekas negali būti tikras, kad, tarkime, vietoj ūmėdės nepateko žalsvoji musmirė. Nevertėtų pirkti nežinomų, abejotinos kokybės, senų grybų.
Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro duomenimis, 2007 metais visoje Lietuvoje buvo užregistruoti 64 apsinuodijimų grybais atvejai, 2008 metais – net 95 atvejai (2 žmonės mirė). 2009 metais buvo 89 tokie atvejai (2 žmonės mirė). Apsinuodyti galima suvartojus nuodingus arba netinkamai paruoštus grybus. Grybai yra sunkiai virškinamas maistas, todėl žmogus, suvalgęs net gerų grybų, gali pasijausti blogai.
Suvalgę nuodingų grybų žmonės gali susirgti inkstų ar kepenų nepakankamumu. Organizmo apnuodijimo pasekmės jaučiamos gana ilgai, o kartais tokie apsinuodijimai gali baigtis mirtimi. Todėl pajutus pirmuosius apsinuodijimo simptomus klaidinga manyti, jog jie išnyks savaime. Būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Apsinuodijus nuodingais grybais dažniausiai pastebimi žarnyno sutrikimai. Gali pasireikšti bendras silpnumas, pykinimas, vėmimas, atsirasti galvos, pilvo skausmai, viduriavimas, pakisti odos ir gleivinės spalva, retėti arba, atvirkščiai, dažnėti pulsas, kvėpavimas, prasidėti traukuliai. Nukentėjusysis gali prarasti sąmonę.
Suvalgius netinkamai paruoštų grybų galima susirgti botulizmu. Liga prasideda staiga: ligonį pykina, džiūsta burna, apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Vėliau sutrinka regėjimas, dvejinasi akyse, užkrenta viršutiniai akių vokai. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus. Inkubacinis periodas dažniausiai trunka 12-24 val., kartais 6-30 val. (priklauso nuo toksino dozės). Ligos sukėlėjas – clostridium botulinum. Žmogus apsinuodija šios bakterijos išskirtu egzotoksinu.
„manorajonas.lt“ inf.
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|