Mano rajonas

Marijampolės visuomenės sveikatos centras informuoja apie buvusios Marijampolės apskrities teritorijoje užfiksuotus gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų (toliau ŪVKT) susirgimų skaičius. Taip pat, šalyje pastaruoju metu pasitaikius legioneliozės atvejams, primena apie šią užkrečiamą klastingą ligą.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro duomenimis, gruodžio 5-11 dienomis sergamumas gripu ir ŪVKTI apskrityje išaugo. Nors vienintelis gripo atvejis registruotas tik Šakių rajono teritorijoje), tačiau ŪVKTI nustatyta beveik 100 daugiau nei praėjusią savaitę. Šakių rajone sergamumas ŪVKT abi pastarąsias savaites buvo vienodas – 123 atvejai (35,79 atv./10 tūkst. gyventojų). Bendras sergamumas apskrityje – 983 atvejai (56,6 atv./10 tūkst. gyventojų).

2011-2012 metų sezono 49 savaitę (gruodžio 5-11 dienomis) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo 48,32 atv./10 000 gyv. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Utenos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Kauno administracinėje teritorijoje.Gruodžio 5 - 11 dienų laikotarpiu buvo hospitalizuoti penki asmenys. Savaite anksčiau buvo hospitalizuoti du asmenys.

Šalyje pasklidus žiniai, jog nuo netinkamai paruošto karšto vandens moteris Kaune užsikrėtė sunkia liga – legionelioze, visuomenėms sveikatos centro specialistai primena apie šią ligą ir būdus jos išvengti.

Legioneliozė – tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos (plaučių uždegimo) ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji - Legionierių liga, antroji - Pontiako karštligė.

Pontiako karštligės  inkubacinis periodas trunka nuo kelių valandų iki dviejų dienų. Liga pasireiškia 2 - 6 dienas trunkančiu karščiavimu, galvos ir raumenų skausmu, sausu kosuliu. Šiai  ligos  formai  nebūdinga  pneumonija. Legionelinės pneumonijos (legionierių ligos) inkubacinis periodas 2 – 10 dienų. Liga dažniausiai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys, skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Apie 30 proc. ligonių viduriuoja ar vemia ir apie 50 proc. patiria sąmonės sutrikimų, sutrinka  natrio  apykaita kraujyje (Schwarz-Bartterio sindromas). Mirštamumas  nuo  šios  ligos  labai  svyruoja (nuo 1-80  proc.).

Ligos sukėlėjai – judrios gramneigiamos polimorfiškos aerobinės, negaminančios sporų ir kapsulių, Legionellaceae šeimos lazdelės. Legionelių genčiai priklauso 48 legionelių rūšys, 39 legionelių serogrupės yra virulentiškos žmogui. Europoje legioneliozę dažniausiai sukelia L. pneumophila.

Legionella genties bakterijos atrastos 8-ojo dešimtmečio viduryje Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1976 m. rugpjūčio mėnesį Filadelfijoje tarp Amerikos legiono suvažiavimo dalyvių, gyvenusių viename viešbutyje, pasireiškė epideminis ūminės pneumonijos protrūkis, kurio metu susirgo 221 žmogus, 34 iš jų mirė. 1977 m. Jungtinių Amerikos Valstijų Ligų kontrolės centro mikrobiologai iš protrūkio metu mirusio ligonio plaučių išskyrė gramneigiamų bakterijų ir serologiniais metodais įrodė, kad jos yra šios ligos sukėlėjai. Vėliau šis mikroorganizmas buvo pavadintas Legionella pneumophila (plaučių legionele).

Retrospektyviai ištyrus neaiškios kilmės plaučių uždegimais įvairiose šalyse susirgusių ligonių kraujo serumus, paaiškėjo, kad legionelės ir anksčiau buvo sukėlusios ligų protrūkius Amerikoje ir Europoje. Vėliau L. pneuomophila buvo išskirtos iš aplinkos mėginių, tiriant legioneliozės protrūkius įvairiose pasaulio šalyse. Pirmasis pneumoninės legioneliozės atvejis Lietuvoje nustatytas 1985 m. (retrospekytyviai). 2006 m. - 5 atvejai,  2007 m.- 2,  2008 m.- 2,  2010  m.- 1.

Žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs aerozolio su legionelėmis. Geriant ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį, šia liga neužsikrečiama. Taip pat negalima užsikrėsti ir nuo sergančio  asmens. Legionelės aplinkoje plačiai paplitusios: vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Vandens sistemose nusėdęs dumblas, rūdys pagerina sąlygas legionelėms daugintis. Palankiausia dauginimosi vandenyje temperatūra – 20-45ºC. Žemesnėje nei 20ºC ir aukštesnėje nei 60ºC legionelės nesidaugina.

Legioneliozė labiau paplitusi išsivysčiusiose šalyse, kurių ūkyje daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologijų. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje (ypač taikomoje kvėpavimo  sistemos  gydymui). Pramoninės gamyklos, mėsos kombinatai gali būti legionelių kaupimosi ir plitimo šaltiniai. Vyresni žmonės yra jautresni šiai infekcijai nei jauni. Rūkymas, lėtinės plaučių ligos ir imunodeficito būklė yra reikšmingi rizikos susirgti legionelioze veiksniai. Vaikai  serga retai, naujagimiai  priskiriami  rizikos  grupei, jei   ilgą  laiką   išbūna  inkubatoriuje.

Profilaktika

Legioneliozės profilaktika – tai sukėlėjo rezervuaro paieška ir jo nukenksminimas terminiais ar cheminiais metodais, oro kondicionavimo, vėsinimo, drėkinimo ir kt. sistemų tinkama priežiūra, gydytojų legioneliozės diagnostikos žinių tobulinimas, taip pat visuomenės švietimas ir mokymas.

Gyventojams patariame  neleisti vandeniui užsistovėti, kad nesusikauptų nuosėdos, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes  ir  vandens  čiaupus.

Įmonėse pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės  turi  būti susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 – 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.  Taip  pat  yra  visas  kompleksas  rekomenduojamų  priemonių, kaip  sumažinti  legioneliozės   riziką   apgyvendinimo  įstaigose.

Marijampolės  visuomenės  sveikatos  centro  specialistai  2011  metais,     vykdydami  valstybinę  visuomenės sveikatos  saugos  kontrolę,  14-oje sporto   klubų  ir  baseinų  paslaugas  teikiančių įmonių   įvertino   į  dušus   teikiamo  karšto  vandens  atitiktį  Lietuvos   higienos   normai  HN  24:2003  ,,Geriamojo  vandens  saugos  ir  kokybės  reikalavimai“. Buvo  vertintas   legionelių   buvimas  vandenyje.  12  patikrintų  objektų  vanduo  atitiko   higienos  normų  reikalavimus, 2  objektuose   vandenyje  buvo  aptikta  legionelių, tačiau  aptiktas  kiekis  neviršijo   leidžiamų  normų.  Vykdant  valstybinę  visuomenės  sveikatos  saugos  kontrolę  apgyvendinimo  įstaigose, 14-oje objektų  atlikus   karšto  vandens   laboratorinius  tyrimus,  legionelių  nebuvo  aptikta.

Parengė  Loreta Radzevičienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja; Birutė  Gicevičienė, Saugos kontrolės skyriaus vedėja; Daiva Klimavičienė, Marijampolės visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė ryšiams su visuomene.

„manorajonas.lt“ inf.