Mano rajonas

Šakių rajono Visuomenės sveikatos biuras šiemet, kaip ir porą pastarųjų metų, organizavo prevencinę akciją eismo saugumui rajone pagerinti. To siekta įgyvendinant projektą „Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija kaimo vietovėse skatinant gyventojus dėvėti specialias liemenes arba dėvėti atšvaitus“. 1757,10 Lt paramą šio projekto įgyvendinimui biuras gavo iš rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos rėmimo programos.

Jau trečią kartą Šakių rajono Visuomenės sveikatos biuras rajone įgyvendino projektą „Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija kaimo vietovėse skatinant gyventojus dėvėti specialias liemenes arba dėvėti atšvaitus“. Projektas vyko dėka gautų lėšų – 1757,10 Lt- iš rajono savivaldybės specialios Visuomenės sveikatos rėmimo programos.

Už paramos lėšas Visuomenės sveikatos biuro specialistai nupirko 45 liemenes su šviesą atspindinčiais elementais, 150 minkštų atšvaitų, 60 kietų atšvaitų, 30 šviesą atspindinčių juostų, 20 atšvaitinių žaisliukų, 40 žibintuvėlių su Visuomenės sveikatos biuro atributika. Pernai paramos suma tokio pobūdžio projektui buvo 1788 Lt, 2009 metais - 2153 Lt. 

Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas ir šaunioji visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė, dažniausiai kartu su rajono policijos komisariato Kelių policijos pareigūnais, neapšviestuose rajono keliuose stabteldavo prie jokio šviesą atspindinčio daikto neturinčio žmogaus. Atšvaitus šviesą atspindinčius žaisliukus biuro atstovai dalino ir laimingiems mokiniams.

Visuomenės sveikatos specialistai pastebi tokių projektų – akcijų naudą: patamsyje vis rečiau sutinkami pėstieji be atšvaitų ar dviratininkai be liemenių. „Pasitaikydavo, kad ilgą laiką tekdavo bergždžiai važinėti tais tamsiais rajono keliais, kadangi vis daugiau rajono gyventojų rūpinasi savo sveikata ir gyvybe“,- pasibaigus akcijai, kalbėjo A.Dvylaitytė. Didžiausią dėmesį Šakių rajono Visuomenės sveikatos biuro atstovai, dalindami eismo saugumą užtikrinančias priemones, skyrė Kauno, Kudirkos Naumiesčio, Gelgaudiškio ir Plokščių kryptims (važiuojant nuo Šakių miesto). Iš esmės dėl to, kad šiomis kryptimis, remiantis statistika, fiksuojami didžiausi rajone eismo srautai. 

Šviečiamojo pobūdžio, prevencinė veikla ir yra pagrindinė Šakių rajono visuomenės sveikatos biuro veiklos kryptis. V.Lebedžinskas teigė: „Įvairių sričių medikai jau seniai įrodė: žmogaus įgūdžiai, jo refleksai formuojasi mažiausiai penketą metų. Vadinasi, norėdami matyti sveikesnę ir saugesnę mūsų ateities visuomenę, jau šiandien turime dirbti šviečiamąjį darbą“. Todėl bet kokią Šakių rajono Visuomenės sveikatos biuro įgyvendintą akciją ar projektą V.Lebedžinskas laiko reikalingu visuomenei.

Pasak direktoriaus, biuras bene pirmasis rajone įgyvendino taisyklingos stovėsenos, teisingo vaikščiojimo programas. Apsirūpino vaikų nešiojamų mokyklinių kuprinių svėrimo priemonėmis. „Galbūt iš pirmo žvilgsnio kai kam tai atrodo ir juokinga, tačiau tai visuomenės sveikatingumui labai reikalinga. Ne iškart matosi ir tokio pobūdžio projektų – akcijų, kaip „Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija kaimo vietovėse skatinant gyventojus dėvėti specialias liemenes arba dėvėti atšvaitus“, rezultatai. Bet jie tikrai yra. Žmogaus įgūdžiai, įpročiai, sveika gyvensena tiesiogiai ne tik jo gyvenimą lemia, bet ir visos visuomenės“,- teigė V.Lebedžinskas.

Kasmet Lietuvoje registruojama apie 1,3 tūkst. eismo įvykių, į kuriuos patenka pėstieji. Per metus jų žūva apie 100, daugiau kaip pusė – tamsiuoju paros metu. Beveik visi žuvusieji neturėjo nė atšvaito, nė žibinto, nė jokio kito šviesą atspindinčio ar skleidžiančio daikto. Todėl savaime suprantama, kad, trumpėjant dienoms, ramiau jaučiamasi, patys žmonės ir jų artimieji kelyje turi atšvaitus ar kitas šviesą atspindinčias/skleidžiančias priemones. Įvairios organizacijos, tarp jų ir Šakių rajono savivaldybės sveikatos biuras, nemokamai dalina atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes bei žibintus.

Atšvaitus galima pirkti, dažnai nemokamai juos dalina įvairios organizacijos. Prieš kelis metus šalies Susisiekimo ministerija paprašė didžiųjų prekybos tinklų savininkų, kad šie prekių maišelius pažymėtų specialiais šviesą atspindinčiais ženklais. „Deja, prekybos centrai šios idėjos nepalaikė – nepavyko rasti tinkamų gamintojų, nežinota, ar dažai tikrai atspindės šviesą ir neteps rankų, be to, dėl tokios naujovės būtų išaugusi maišelių kaina ir pailgėjęs jų suirimo laikotarpis“,- kalbėjo A.Dvylaitytė.

Todėl kiekvieną rudenį – žiemą Šakių rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras vykdo tęstinį projektą „Traumų ir nelaimingų atsitikimų prevencija kaimo vietovėse, skatinant gyventojus dėvėti specialias liemenes arba nešioti atšvaitus“ ir atšvaitus, šviesą atspindinčias liemenes bei žibintus nemokamai dalina rajono gyventojams.

Atšvaitai būna įvairių dydžių, paprastai balti ar geltoni, rečiau kitokių spalvų, netgi juodi. Jie gali būti minkšti, prikabinami ar prilipinami, žaisliukų formos, taip pat kieti (plastmasiniai). „Pastebėjome, kad dalis žmonių atšvaitų nenešioja, dažniausiai dėl to, kad šie nėra stilingi, nedera prie drabužių. Išeitis rasta – dizaineriai jau kuria originalaus dizaino atšvaitus. Jie kiek brangesni už įprastus, kainuoja ne litą - du, o iki 20. Tačiau tikimasi, kad jais naudosis labiau išrankūs lietuviai“,- pasakojo A.Dvylaitytė..

Šiuo metu dauguma prekybos centruose parduodamų atšvaitų atitinka ES kokybės standartą EN 13356. Nors kartais tarp jų ir pasitaiko nekokybiškų, prastai atspindinčių šviesą. Praėjusiais metais Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai patikrinus 70 prekybos įmonių, net 50-yje jų nustatyta techninių reglamento „Asmeninės apsaugos priemonės“ pažeidimų (šiais metais lėšų tikrinti atšvaitams neskirta). Paprastai kuo atšvaitas kokybiškesnis, tuo brangesnis. Europoje pagaminti sertifikuoti atšvaitai beveik dvigubai brangesni, patvaresni, šviesą jie atspindi mažiausiai iš 150 – 200 m atstumo, o ne tokie kokybiški, nesertifikuoti – vos iš 50 – 100 m.

ES standartas EN13356 apima trijų tipų priedus:

    laisvai kabantieji priedai (pakabukai), plotas nuo 15 iki 50 kv.cm kiekvienoje pusėje;

    nuimami priedai (juostelės), paviršiaus plotas turi būti didesnis kaip 15 kv.cm;

    klijuojami priedai (lipdukai), paviršiaus plotas turi būti didesnis kaip 15 kv.cm.

EN 471 standartu apimama apranga yra skirstoma į tris klases pagal jos suteikiamą pastebimumo lygį:

    apranga, suteikianti žemiausią apsaugos lygį

    apranga, suteikianti vidutinį apsaugos lygį

    apranga, suteikianti aukščiausią apsaugos lygį

Aprangą, atitinkančią EN 1150, sudaro nustatytas pagrindo ir atspindinčios medžiagos plotas, arba alternatyviai reikalingas abiejų medžiagų derinio plotas, kuris nustatomas priklausomai nuo abiejų medžiagų charakteristikų, imant tam tikrą minimalų matomos medžiagos plotą, paskaičiuojamam pagal dėvinčiojo ūgį.

Atšvaitas naudingas ne tik vaikštant neapšviestais kelkraščiais, jis padeda einant per pėsčiųjų perėją tamsiuoju paros metu esant blogoms matomumo sąlygoms, pvz., lyjant. Kad transporto priemonės žibintų šviesa atšvaitą galėtų atspindėti, jis turėtų būti automobilio žibintų aukštyje, matomas iš visų pusių (dviratininkui ant kojos, pėstiesiems – ant rankos ar kojos). Atšvaitą reikia segti toje pusėje, iš kurios gali grėsti pavojus (tai yra, važiuoti automobilis). Dviračių priekiniai ir užpakaliniai žibintai laikomi veiksmingesniais negu dviratininko dėvima liemenė, kadangi jų šviesa matoma iš toliau.

Kelių eismo taisyklėse rašoma:

Pėstieji, eidami neapšviestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraštu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, privalo neštis šviečiantį žibintą arba vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba būti prie drabužių prisisegę kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje atšvaitą. Traukiamas (stumiamas) platesnis kaip 1 m vežimėlis turi būti su atšvaitais: kairėje vežimėlio pusėje iš priekio – baltu, o iš galo – raudonu.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas, iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai arba kiti šviesą atspindintys elementai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba būti prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegęs šviesą atspindinčius elementus. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.

Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų – oranžiniai, gale – raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Vadeliojant, varant gyvulius ar paukščius keliais tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, būtini žibintai, kurie turi degti kairėje vežimo, rogių ar gyvulių pusėje: priekyje – baltos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas, gyvulių ar paukščių varovas ir raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.

Daugiau informacijos visuomenės sveikatinimo temomis - http://www.sakiaivsb.lt/9306/musu-saugumas-kelyje-tamsiuoju-paros-metu:-kam-reikalingi-atsvaitai/?read=7652.

Viešinimo publikacija

< Ankstesn		Toliau >