Antrą kartą rajono taryba bando svarstyti įkainį už atliekų surinkimą iš
rajono gyventojų. Ir antrą kartą pakankamai garsiai kryžiuojamos rajono
politikų ir Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro atstovų ietys. Dalį
rajono tarybos narių papiktino tai, kad verslo atstovai, kaip ir prieš mėnesį,
esą norėjo įbrukti rajono gyventojams iš esmės nepataisytą atliekų surinkimo
įkainio sistemą. Kuri, politikų manymu, dėl dviprasmiškų formuluočių įspraustų
į kampą rajono savivaldybę finansiniu požiūriu.
Liepos 27-ąją, likus porai dienų iki rajono tarybos liepos mėnesio posėdžio, Regioninės plėtros komiteto nariai pirmieji ėmėsi svarstyti prieš mėnesį atidėtą sprendimo projektą dėl atliekų surinkimo sistemos ir mokesčio už paslaugą. Prieš mėnesį rajono politikai, net ir išklausę Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro vadovo ir atstovų argumentus, tokio pat pobūdžio sprendimo projekto tvirtinimą atidėjo. Panašu, kad taip gali nutikti ir šįkart, antrą kartą svarstant naujosios atliekų surinkimo sistemos ir įkainio už šią paslaugą klausimą.
Be to, kad rajono tarybai sprendimo projekto rengėjai pateikė šiek tiek pakoreguotą siūlymą, lietusį tik įkainio už paslaugą vienam žmogui dydį, iš esmės daugiau nei kad buvo birželio mėnesį, jokių naujovių Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro atstovai nepasiūlė. O ir naujasis įkainis – 6 litai vienam žmogui per mėnesį – sukėlė nemenką diskusijų audrą. Rajono politikai su rajono meru Juozu Bertašiumi ir vicemeru Algimantu Damijonaičiu priešaky formuluotėje “nustatyti atliekų surinkimo tarifą 6 litai vienam žmogui per mėnesį” įžvelgė paslėptą dalyką: esą bet koks įkainis ar ypač tarifas, formuojamas už kokią nors paslaugą, susideda iš dviejų dalių – paslaugos kainos ir Pridėtinės vertės mokesčio (toliau PVM). Vadinasi, iš tikrųjų tarifas už atliekų surinkimą iš gyventojų su PVM siektų ne 6, bet 7,26 lito. Šiuo metu galioja 5,24 lito (įskaičius PVM) tarifas už šią paslaugą.
Rajono vadovų ir politikų įžvalgos dėl paslėptos verslininkų galimybės “pasipinigauti” nebuvo iš piršto laužtas: pokalbyje su rajono vadovais ir Regioninės plėtros komiteto nariais dalyvavusi Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro Regiono atliekų surinkimo grupės vadovė Asta Grinkevičienė netiesiogiai patvirtino, kad iš tikrųjų gyventojai mokėtų ne 6, bet 7,26 lito per mėnesį. „Iš tikrųjų to mokesčio mes negautume, jis gi atitektų valstybei“,- maždaug taip į rajono politikų pastebėjimą argumentavo A.Grinkevičienė. Tiesa, šis įkainis liestų tik tuos žmones, kurie su atliekų surinkėju sudarys paslaugų pardavimo – pirkimo sutartis
Tai buvo tik vienas kabliukas, kuris ne tik kad neramino aistrų, bet ir kalė pleištą tarp politikų ir verslo atstovų gilyn. Didžiausiu kabliu ir šįkart tapo Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro atstovų noras įbrukti rajono gyventojams „vietinės rinkliavos“ mokestį, pagrįstą tik asmens valdomo nekilnojamojo turto dydžiu. Rajono vadovus ir politikus ir šįkart supykdė tai, kad rinkliava bus skaičiuojama ne pagal žmonių, kurie realiai ir sukaupia atliekas, skaičių, bet pagal jų valdomo turto kvadratinius metrus. „Aš nesutikau ir nesutiksiu su tokia mokesčio formuluote, kad mokėti turi ne žmogus, o kvadratinis metras. Jūs einate pačiu lengviausiu keliu, tiek pačiu mokesčiu, tiek jo dydžiu skatindami žmones nesudaryti sutarčių. Ir aš garantuoju, kad lėšas, kurių jums nepavyks surinkti iš nemokių žmonių, galiausiai teks padengti rajono savivaldybei“,- rėžė verslo atstovams J.Bertašius.
Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro atstovai tokią tiesioginę galimybę atmetė. Tačiau kad taip gali nutikti, mano ne tik J.Bertašius, bet ir A.Damijonaitis, rajono tarybos narys Zenonas Ulkė, kuris dalyvauja šiame „šiukšlių reikale“ jau ne vienerius metus, kiti tarybos nariai. Jų manymu, rajono savivaldybė, kuri vienintelė gali organizuoti bet kokią vietinę rinkliavą, yra ir Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro bendrasteigėja ir akcininkė. Anot Z.Ulkės, pritrūkus centrui lėšų veiklai vykdyti ir sąnaudoms padengti, jų neišvengiamai turės duoti centro savininkai – visos penkios buvusios Marijampolės apskrities savivaldybės.
Tačiau tai labiau tėra tik pasvarstymai apie ateitį. Tikrovėje Z.Ulkė mato ar vieną dalyką – Šakių rajonas būtų vienintelė savivaldybė, kuri vietinės rinkliavos mokestį tiesiogiai susietų su kvadratiniais metrais. Jis rodė oficialius dokumentus, kuriuose aiškiai išdėstyta: nekilnojamojo turto plotas figūruoja tik tol, kol pagal jį nustatoma atliekų susikaupimo norma vienam gyventojui. Pagal kurią vėliau ir formuojamas vietinės rinkliavos mokestis.
Tiek Z.Ulkė, tiek J.Bertašius, A.Damijonaitis ir dalis kitų rajono politikų mano, kad neteisingas pats „vietinės rinkliavos“ mokesčio taikymo principas: atsiskaitydami pagal privalomą „vietinės rinkliavos“ mokestį už atliekų tvarkymą, didžioji dalis potencialių paslaugos vartotojų atsidurs žymiai patogesnėje finansiniu atžvilgiu situacijoje nei tie, kurie ir iki šiol, ir įsigaliojus naujajai atliekų surinkimo tvarkai, naudojosi paslauga pagal sutartį su jos tiekėju. „Jei mes patvirtiname jūsų įrašytą įkainį – 6 litai (plius PVM) vienam žmogui, tai šeima, gyvenanti 60 kvadratinių metrų bute, už paslaugą kas mėnesį mokėtų apie 30 litų. O vienas, du, trys, keturi ar daugiau žmonių, gyvenančių 100 ar daugiau kvadratinių metrų ploto būste, mokėtų tik 25 litus“,- lygino J.Bertašius. Be to, rajono politikai pasigedo ir vieno esminio dalyko: šitaip būtų pažeistas principas „teršėjas moka“- pagal jį mažiau sąžiningi (savo noru nesirinkdami paslaugos ir nesudarę sutarties dėl jos pirkimo) turėtų mokėti daugiau nei sąžiningesni piliečiai.
Beveik valandą trukusios diskusijos metu išsakyti saviems argumentams progos beveik neturėjo Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro atstovai. Jų interesus tik probėgšmais bandė apginti rajono savivaldybės administracijos Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis. Tiek jo, tiek centro atstovų teigimu, rajono taryba privalo patvirtinti tiek pačią atliekų surinkimo sistemą, tiek įkainius už paslaugą. Kurie, remiantis centro akcininkų (penkių buvusios apskrities savivaldybių) nutarimu turi būti vienodi visoms savivaldybėms. Tačiau tiek dėl pačios sistemos, tiek dėl paslaugų įkainių audringų diskusijų ir ginčų būta ne tik Šakiuose: ne kartą Marijampolėje šį klausimą svarstė visų penkių savivaldybių (Marijampolės, Šakių, Kalvarijos, Kazlų Rūdos ir Vilkaviškio) atstovai. Bendro sutarimo, panašu, nepavyko rasti iki šiol: tokiai sistemai ir atsiskaitymui už paslaugą esą prieštarauja ne tik Šakių, bet ir, mažų mažiausiai, Vilkaviškio savivaldybė.
Politikai įžvelgia ir dar vieną niuansą: atliekų surinkėjas, taikydamas „vietinės rinkliavos“ mokesčio principą, nusimes nuo savo pečių nemenką naštą: iš Valstybės įmonės Registrų centras nupirkę duomenis apie nekilnojamojo turto valdytojus ir turto dydį, Marijampolės atliekų tvarkymo centro atstovai galės nevargti, ieškant konkretaus žmogaus, kad jį būtų galima apmokestinti. Be to, už duomenų įsigijimą sumokėtos lėšos įkalkuliuotos į įkainį, pagal kurį ir bus renkamas „vietinės rinkliavos“ mokestis. Dar birželį centro vadovas Antanas Mieliauskas nepaneigė ir tokio dalyko: žmonės, sumasinti mažesnio „vietinės rinkliavos“ mokesčio, gali netekti ir vieno patogumo – atliekas privalės vežti į arčiausiai esančius bendrus atliekų surinkimo konteinerius. Nors pagal brukamą tvarką lyg ir išeitų, kad mokestį mokėtų kornetus namas, garažas, gamykla ar pan.
Na o kaip bus, parodys jau artima ateitis. Siūloma ir šįkart sprendimo projekto tvirtinimą atidėti. O tvirtinti rengiamasi tik 6 litų (įskaitant PVM) įkainį vienam „sutartiniam“ žmogui už atliekų surinkimą. Ar likę Marijampolės regiono atliekų tvarkymo centro siūlymai bus atmesti, paaiškės jau liepos 29-ąją, per rajono tarybos posėdį.
Toliau pateikiama trumpa ištrauka iš rajono tarybos posėdžiui rengtų sprendimų projektų, kuriais planuota patvirtinti naują atliekų surinkimo sistemą, “vietinės rinkliavos” mokesčio taikymą bei atliekų surinkimo paslaugų įkainius.
“Sistemos finansiniame modelyje paskaičiuotos visos išlaidos, kurias turi padengti iš atliekų turėtojų gaunamos pajamos. Pagal tai paskaičiuotas vietinės rinkliavos dydis, tenkantis konkrečiam atliekų turėtojui. Atliekų tvarkymo įstatyme nurodyta nuostata ,,teršėjas moka”, kurią galima įgyvendinti tik įvedus vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą. Vietinės rinkliavos dydis tiesiogiai priklauso nuo fizinių ir juridinių asmenų, mokančių už atliekų tvarkymą, skaičiaus, todėl, norint įgyvendinti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane numatytas užduotis, būtina įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą rajono savivaldybės teritorijoje. Vietinė rinkliava mokama už valdomą gyvenamosios ir negyvenamosios paskirties pastatų ar patalpų plotą.
1.1. komunalinių atliekų tvarkymo tarifą be pridėtinės vertės mokesčio – 70,76 Lt už kub. m.;
1.2. komunalinių atliekų tvarkymo tarifą be pridėtinės vertės mokesčio – 271,25 Lt už t;
1.3. atliekų priėmimo šalinimui sąvartyne tarifą be pridėtinės vertės mokesčio – 63,81 Lt už t;
1.4. statybos ir griovimo atliekų priėmimo sąvartyno teritorijoje esančioje Inertinių atliekų aikštelėje tarifą be pridėtinės vertės mokesčio – 11,76 Lt už t.
Normal 0 19 false false false LT X-NONE X-NONE MicrosoftInternetExplorer4 /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Įprastoji lentelė"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-priority:99; mso-style-qformat:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin-top:0cm; mso-para-margin-right:0cm; mso-para-margin-bottom:10.0pt; mso-para-margin-left:0cm; line-height:115%; mso-pagination:widow-orphan; font-size:11.0pt; font-family:"Calibri","sans-serif"; mso-ascii-font-family:Calibri; mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin; mso-bidi-font-family:"Times New Roman"; mso-bidi-theme-font:minor-bidi; mso-fareast-language:EN-US;}
ATLIEKŲ SUSIDARYMO NORMOS VIETINĖS RINKLIAVOS MOKĖTOJAMS IR VIETINĖS RINKLIAVOS DYDŽIAI PRIKLAUSOMAI NUO VIETINĖS RINKLIAVOS MOKĖJIMO OBJEKTO
|
Pastatų/patalpų pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis |
Apibūdinimas |
Vietinės rinkliavos dydį nusakantis parametras |
Atliekų susidarymo norma vienam vietinės rinkliavos dydį nusakančiam parametrui, kg/m2/metus |
Vietinės rinkliavos dydis Lt/100 m2 per mėnesį |
|
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
|
Gyvenamieji pastatai, vieno buto gyvenamieji namai |
skirti gyventi vienai šeimai. Šiam pastatų pogrupiui priskiriami atskiri vieno buto namai bei namų poros ar keli sublokuoti vieno buto namai, kurių kiekvienas butas turi atskirą stogą ir įėjimą iš lauko |
Patalpų bendrojo ploto m2 (maksimalus apmokestinamas plotas 100 m2) |
11,07 |
25,00 |
|
Gyvenamosios patalpos, gyvenamoji (butų) |
pastato dalis iš vieno ar kelių kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų ir skirta žmonėms gyventi; vieno buto namas. |
Patalpų bendrojo ploto m2 (maksimalus apmokestinamas plotas 100 m2) |
11,07 |
25,00 |
|
Gyvenamosios patalpos, gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) |
atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis |
Patalpų bendrojo ploto m2 (maksimalus apmokestinamas plotas 100 m2) |
11,07 |
25,00 |
|
Gyvenamosios (socialinės paskirties ) |
skirti gyventi įvairių socialinių grupių asmenims (bendrabučiai, vaikų namai, prieglaudos, globos namai, šeimos namai, vienuolynai ir pan.) |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
11,07 |
25,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Viešbučių paskirties |
apgyvendinimo paslaugas teikti skirtas (pritaikytas) pastatas (ar jų grupė) su specialiai suplanuotomis patalpomis – kambariais (numeriais) ir bendrojo naudojimo patalpomis, taip pat inžinerine įranga bei kita reikiama įranga apgyvendinimo paslaugoms teikti. |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
10,14 |
23,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Administracinės paskirties |
pastatai (ar jų grupės) (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai), skirti administravimo veiklai, kuria užtikrinamas valstybės, vietos savivaldos ar įmonės konkrečios institucijos, įstaigos, tarnybos ar organizacijos savarankiškas funkcionavimas. |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
4,87 |
11,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Prekybos paskirties |
skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (parduotuvės, parduotuvės-operatorinės, vaistinės, knygynai, prekybos paviljonai ir kiti pastatai), tarp jų ir laikini statiniai (kioskai ir pan.) |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
14,61 |
33,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Paslaugų paskirties |
skirti paslaugoms (iš jų buities) teikti: pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, remonto dirbtuvės, priėmimo-išdavimo punktai, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai, krematoriumai ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
8,11 |
19,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Maitinimo paskirties |
skirti žmonėms maitinti: valgyklos, restoranai, kavinės, barai ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
36,51 |
83,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Transporto paskirties |
skirti transporto reikmėms – susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimo postų, dispečerinių, iešmų postai, signalų perdavimo, muitinių pastatai ir kiti pastatai) |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
4,06 |
9,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Gamybos, pramonės paskirties |
gamybai skirti pastatai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos pramonės perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos ir kiti). Dirbtuvės, skirtos savo ar savo šeimos reikmėms ir (ar) kuriose vienu metu dirba ne daugiau kaip 5 žmonės ir nenaudojami potencialiai pavojingi įrenginiai. |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
9,74 |
22,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Sandėliavimo paskirties |
pastatai, kurių tiesioginė paskirtis – ką nors laikyti (sandėliuoti): saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, naudojami produkcijai laikyti |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
1,22 |
3,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Kultūros paskirties |
skirti kultūros reikmėms: viešųjų pramoginių renginių pastatai (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai), bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
1,22 |
3,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Mokslo paskirties |
skirti švietimo ir mokslo reikmėms: institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines laboratorijas), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai, lopšeliai ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
1,62 |
4,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Gydymo paskirties |
skirti gydymo reikmėms; juose teikiama medicinos pagalba sergantiems žmonėms ar gyvūnams, jie ten prižiūrimi (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, gydyklų pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų pastatai ir kiti) |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
8,93 |
21,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Poilsio paskirties |
skirti žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui, tai – poilsio namai, jaunimo nakvynės namai, kempingo pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai, kiti pastatai, atitinkantys poilsio (rekreacinių) pastatų apibrėžimą ir nepriskirti kitoms pastatų grupėms (pogrupiams); |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
8,11 |
19,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Sporto paskirties |
skirti sportuoti: sporto salių, teniso kortų, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
1,22 |
3,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Religinės paskirties |
skirti religiniams tikslams: bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kiti pastatai |
Patalpų bendrojo ploto m2 |
4,06 |
9,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Specialiosios paskirties |
skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kiti pastatai)
|
Patalpų bendrojo ploto m2 |
8,11 |
19,00 |
|
Negyvenamieji pastatai, Kitos (sodų) paskirties |
pastatai, esantys sodininkų bendrijose (sodo namai, vasarnamiai ir kiti) |
valda |
124,76 kg/valda/metus |
34,00 Lt/metus |
|
Negyvenamieji pastatai, Garažų paskirties |
pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir remontuoti (automobilių, autobusų garažai, geležinkelio vagonų ir troleibusų depai, orlaivių angarai, pastatai, kuriuose įrengtos transporto stovėjimo aikštelės (požeminės ar daugiaaukštės stovėjimo aikštelės) |
valda |
80,42 kg/valda/metus |
22,00 Lt/metus |
|
Negyvenamieji pastatai, Kitos (šiltnamių) |
Šiltnamiai, žiemos sodai (oranžerija), kiti pastatai, skirti augalams auginti |
netaikoma |
|
|
|
Negyvenamieji pastatai, Kiti pastatai |
kitos paskirties pastatai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų aukščiau išvardintų pastatų grupių(malkinės, rūkyklos, aptvarai, stoginės, lauko sandėliukai, rūsiai, kaupai, dirbtuvėlės, pavėsinės, svirnai, lauko tualetai, tvoros ir pan.) |
netaikoma |
|
|
KAINOS SKAIČIAVIMO METODIKA
|
I. MARIJAMPOLĖS REGIONINJE ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOJE TEIKIAMŲ PASLAUGŲ 2010 m. ĮKAINIŲ SKAIČIAVIMAS |
||||||||||||||||||||||||||||||
|
Duomenys naudojami 2010 m. tarifų ir įkainių skaičiavimuose:
|
Programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai
1,299,461Lt(vienas milijonas du šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt vienas litas)
|
Pajamų šaltiniai |
|
|
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą mokama pagal Šakių rajono savivaldybės tarybos 2010 metų liepos 29 d. sprendimą [įrašyti numerį] patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą nuostatus |
1,299,461Lt(vienas milijonas du šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai keturi šimtai šešiasdešimt vienas litas) |
|
IŠ VISO: |
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
