Gruodžio 7 dieną rajono mero kabinete bendrovių „Enerstena“ ir AF-TSP
atstovai pristatė Šakių šilumos ūkio modernizacijos viziją. Ji gali būti verta
maždaug 6 mln. litų, tačiau jau po ketverių metų esą būtų galima skaičiuoti ne
mažiau kaip 1 mln. litų per metus ekonomiją iš šitos veiklos. Svarbiausia, esą,
kad investicija leistų atpiginti centralizuotos šilumos kainą vartotojams.
Rajono savivaldybei šis projektas kainuotų apie 3 mln. litų, likusių lėšų
tikimasi iš ES paramos fondų.
Gruodžio 7 dieną po pokalbio rajono mero Juozo Bertašiaus kabinete bendrovių „Enerstena“ ir AF-TSP atstovai Virginijus Ramanauskas ir Robertas Puodžiukas kartu su rajono šilumininkų atstovais ir rajono savivaldybės specialistais sėdo dėlioti techninius reikalus galimam Šakių šilumos ūkio modernizavimo projektui. Tiesa, kad tai nutiktų realiai, reikia dviejų „nedidelių“ dalykėlių: kad oficialiai būtų paskelbta parama tokio pobūdžio projektams; ir kad paramos intensyvumas būtų ne mažiau kaip 50 proc.
V.Ramanauskas ir R.Puodžiukas tikino rajono vadovus: oficialūs
aukščiausio lygio pareigūnai tikina, esą tokio pobūdžio projektams bus skiriama
būtent tokio dydžio parama – kompensuoti 50 proc. visų išlaidų. Preliminariai
planuojama Šakiuose, Gimnazijos gatvėje esančioje „Šakių šilumos tinklų“
teritorijoje, pastatyti maždaug 5-6 MGW galios biokuro katilą. Tokios galios
katilo, įsitikinę tiek projektą pristatę verslininkai, tiek „Šakių šilumos
tinklų atstovai“, pakaktų visiškai atsisakyti gamtinių dujų. Šiuo metu šis
kuras ra ne tik rangiausias, bet ir neprognozuojamos jo kainos ateityje.
Skaičiuojama, kad tokio galingumo katilo sumontavimas bendrovei „Šakių
šilumos tinklai“ kasmet duotų ne mažiau kaip 1 mln. ekonomijos. Vadinasi, į
projektą investuotos rajono savivaldybės lėšos (apie 2,5-3 mln. litų)
atsipirktų per 2,5-4 metus. Tiesa, čia tik sąlyginis paskaičiavimas: kaip
susitikimo su verslininkais metu kalbėjo bendrovės „Šakių šilumos tinklai“
atstovai Laimutis Kasparevičius ir Henrikas Zaremba, kasmet keičiasi ne tik
gamtinių dujų, bet ir biokuro kainos, tad ekonominė formulė taip pat gali
keistis. Tačiau abu vienareikšmiškai tikino: bet kokiu atveju tokio pobūdžio
investicija „atpigintų“ dabar galiojančią 1 kWh centralizuotai teikiamos
šilumos kainą apie 9-10 centų – o tai būtų daugiau nei trečdalis dabar
galiojančios kainos.
Kad tokio pobūdžio investicijos duoda realią naudą, įtikinėjo ir V.Ramanauskas su R.Puodžiumi. jų atstovaujamos įmonės šiemet įgyvendino panašaus pobūdžio projektą Radviliškyje: dukart mažesnio galingumo biokuro katilas jau šiandien esą duoda maždaug 9 ct/kWh ekonomiją. Šiuo metu verslininkai panašaus pobūdžio projektą įgyvendina ir Vilniaus rajone Grigiškėse. Abu pažymėjo dar vieną dalyką: jų siūlomas šilumos ūkio modernizavimo projektas centralizuotos šilumos tiekėjams atrištų rankas renkantis kurą katilinei. Nes naujasis, su dujų generacija, katilas naudotų bet kokį biokurą – nuo šiaudų iki žilvičių.
Nei rajono meras J.Bertašius, nei vicemeras Algimantas Damijonaitis, nei savivaldybės administracijos direktorius neslėpė: tokio pobūdžio projektas rajono savivaldybei yra labai patrauklus. Ypač jei realybėje pavyks išlaikyti tokį ES paramos fondų finansavimo lygį – 50 proc. Pasak J.Bertašiaus, surasti rajono biudžete 2,5-3 mln. litų tokiai investicijai, kuri atsipirktų vėliausiai per ketverius metus, problemų nebūtų. „Svarbiausia, kad šis projektas neverstų savivaldybės kam nors „parduoti“ ar išnuomoti šilumos ūkį. Investuotas turtas Šakiuose ir liktų, o centralizuotos šilumos vartotojai patirtų realią ekonominę naudą“,- konstatavo J.Bertašius.
Ar tokie planai bus įgyvendinami realiai, paaiškės artimiausiu metu. V.Ramanauskas ir R.Puodžius viliasi, kad dar šį mėnesį apie tokio pobūdžio ES paramą bus paskelbta oficialiai. Abu patikino rajono valdžią, kad jau iš anksto reikėtų pradėti rūpintis kai kuriais „popieriniais“ dalykais, turint omeny, kiek ilgai užsitęsia įvairios dokumentacijos tvarkymo terminai.
Nuotraukos Dariaus Mikelionio.
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
