Šakietis Egidijus Lozoraitis – vienas iš tų, kurie savo verslą pradėjo
„nuo nulio“, be turtingų giminaičių, draugų ar kokios nors valdžios pagalbos.
Per daugiau nei 13 veiklos metų verslas ne tik egzistavo, bet ir plėtėsi,
vienos verslo rūšys keitė kitas. Teko ir krizės sunkumus išgyvent. Bet verslas
nežlugo, o viso to sėkme E.Lozoraitis laiko gebėjimą prisitaikyti prie rinkos
pokyčių ir kliento norų.
Pirmieji oficialūs Egidijaus Lozoraičio verslininkiški „sandoriai“ užfiksuoti 1998 metais: tuomet jis ryžosi oficialiai įregistruoti individualią Egidijaus Lozoraičio įmonę. Glaudėsi tėvų name, o visas jo verslo turtas buvo plaunantis dulkių siurblys: nuo automobilių salonų, kilimų ir baldų valymo jis ir pradėjo savo verslininko kelią.
„Tuo metu šiai veiklai mačiau nišą rajone. Milijonų nesusižėriau, bet išgyventi galėjau ir pats, ir šeima nebadavo. Pradedant verslą, svarbiausia ne tik idėja, bet ir lūkesčiai, kuriuos sau keli. Mano tuometinės veiklos rezultatas lūkesčius tenkino“,- kalbėjo E.Lozoraitis. Net ir žinodamas apie įstatymines vingrybes kuriant ir puoselėjant verslą, jis iškart atmetė galimybę darbuotis pagal verslo liudijimą: daliai klientų reikėjo sąskaitų – faktūrų, o tam reikėjo rimtesnės apskaitos ir pan.
Įkūręs ir puoselėdamas iki šiol verslo įmonę, E.Lozoraitis nė karto to nesigailėjo. „Įstatyminė bazė verslui Lietuvoje nėra pati smagiausia, labai paini mokesčių sistema. Be to, įstatymai, įvairūs mokesčiai ar jų dydžiai nuolat keičiasi. Turi viską laiku sužiūrėti, kad nenukentėtum finansiškai. Tačiau prie visko pripranti. Svarbu, kad verslas einasi“,- atviravo šakietis verslininkas.
Nors jo atveju galima taikyti sąvoką „sėkmingas verslininkas“, E.Lozoraitis nelinkęs to sureikšminti. „Mūsų visuomenė dažnai viską vertina per kažkokią keistą prizmę: jei tik išgirsta, kad kažkam kas nors pavyko, tuoj atsiranda pavydas, prasideda apkalbos ar net nepagrįsti kaltinimai. Man svarbiausia – kaip tinkamiausiai įgyvendinti gimusią idėją. Džiaugiuosi, kad mane palaiko šeima, kuri ir yra mano pradėto verslo pagrindas“,- dalinosi patirtimi E.Lozoraitis.
Be to, sėkmė versle ne pinigais matuojama: svarbiausia įtikti pirkėjui, rasti tinkamiausią nišą nuolat perpildytoje rinkoje, ir laiku prisitaikyti prie rinkos pokyčių. „Šakiuose tai nėra lengva, čia provincija, labai veikia stereotipai, „švogerių“ principu grįsti atskirų visuomenės grupių santykiai. Tačiau tuo pačiu tai duoda ir stiprybių: jei sugebėsi su klientu bendrauti lanksčiai, atrasti kompromisą bet kuriuo atveju, viskas tvarkoje“,- motyvavo E.Lozoraitis.
Taip ir daro. Pradėjęs nuo verslo su dulkių siurbliu, E.Lozoraitis pabandė ir spaudos leidinių platintojo veiklos. Nenusivylė, tačiau ir „neužmigo“: maždaug prieš 10 metų pabandė prekiauti to meto naujove – laminuotomis grindų lentelėmis. „Pamenu, pirmomis dienomis turėjome vos poros lentelių rūšių pavyzdžius. Na o šiandien jau siūlome platų šių gaminių asortimentą. Ir ne tik: daugybę lentelių klojimui būtinų priedų; prekiaujame lauko ir vidaus sienų danga, tapetais, žaliuzėmis, durimis, šiltinimo medžiagomis, šiemet pradėjome prekybą stogo dangomis“,- vardino verslininkas.
Smagiausiais verslui jis laiko 2007-2008 metus: ekonomikos pakilimas leido ne tik uždirbti, bet ir įsigyti bene svarbiausią verslui dalyką – nekilnojamą turtą. Tiesa, netrukus, kaip ir visą pasaulį, jo verslą užgriuvo ekonominė krizė: mažėjo jo siūlomų prekių poreikis, krito apyvarta. „Tačiau išgyvenome ir žengiame pirmyn. Manau, kad labiausiai tai lėmė, jog verčiamės beveik šeimos narių pajėgomis. Nes samdyti darbuotojams reikėtų gerokai daugiau lėšų“,- kalbėjo E.Lozoraitis.
Visus savojo verslo etapus jis laiko svarbiais, kiekvienas jų davė teigiamų dalykų, patirtos klaidos buvo pamokos ateičiai. „Vietoje nežadu sustoti. Tokia jau žmogaus prigimtis – siekti vis ko nors daugiau. Be to, keičiasi ir pirkėjų poreikiai, keičiasi rinka, tiekėjai. Norint išgyventi reikia taikytis prie visko“,- atviravo E.Lozoraitis.
Nors E.Lozoraitis yra girdėjęs apie rajone veikiantį Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondą, nesinaudojo nei jo parama, nei kitomis rajone lyg ir esamomis pagalbos verslui priemonėmis. „Gal tiesiog per mažai apie tai girdėjau, o gal nebuvo poreikio. Jei pats neturėsi minčių, nesugebėsi jų įgyvendinti,- nepadės jokios paramos. Gal tik norėtųsi, kad šalies valdžia kuo labiau supaprastintų įstatyminę bazę, nebekurtų iki begalybės įvairių reglamentų, nusistovėtų mokestinė sistema“,- dalinosi mintimis E.Lozoraitis.
Parengė Darius Mikelionis
| < Ankstesn | Toliau > |
|---|
